2025 m. lapkričio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas mažinti valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribą nuo 35 iki 25 taškų įplieskė diskusiją dėl švietimo sistemos krypties ir valstybinių brandos egzaminų prasmės. Švietimo bendruomenė, politikai ir mokyklų vadovai perspėja, kad toks sprendimas keičia esminę vertinimo filosofiją – nuo aiškiais kriterijais grįsto mokinių žinių patikrinimo pereinama prie reikalavimų pritaikymo pagal žemiausius rezultatus. Kritikai pabrėžia, kad kartelės mažinimas nesprendžia prastėjančių pasiekimų priežasčių, demotyvuoja tiek mokinius, tiek pedagogus, kelia grėsmę išsilavinimo kokybei ir siunčia žinią, jog akademiniai standartai gali būti koreguojami pagal situaciją, o ne pagal ilgalaikius valstybės švietimo tikslus.
Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad siūlymai švelninti reikalavimus siunčia klaidingą signalą visuomenei ir prisideda ne prie problemų sprendimo, o prie jų ignoravimo.
„Egzaminų kartelės mažinimas nėra pagalba – tai pralaimėjimas mūsų švietimo sistemai. Turime padėti jauniems žmonėms pasiekti geresnius rezultatus, o ne nuleisti kartelę iki pat grindų.Norint gauti mokyklos baigimo atestatą, apie kurį dabar godoja ministerija, yra privalomas lietuvių kalbos ir dar vienas egzaminas. Du egzaminai. Tik du“, – trečiadienį Seime teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, jau matyti žalingų tendencijų: pridėti 10 balų prie matematikos egzamino parodė, kad sistema linksta ne spręsti spragas, o jas maskuoti. Ji stebėjosi, kad ministerija remiasi užsienio pavyzdžiais nevertindama, jog kitose šalyse pati švietimo architektūra yra visiškai kitokia.
„Estijoje stojant į gimnazijas jaunuoliai privalo išlaikyti tris egzaminus, įskaitant matematiką. Tie, kurie neperžengia slenksčio, renkasi profesinį kelią. Mes negalime taikyti tik vieno parametro ir sakyti, kad „nes estai taip daro“ – sistemos yra skirtingos“, – sakė parlamentarė.
Pasak politikės, šiandieninė tvarka, kuomet 35 taškai iš 100, atitinkantys ketvertą, pagaliau įnešė aiškumo, todėl jos keitimas dar nepraėjus nė vienam ciklui yra nelogiškas ir žalingas žingsnis.
Lietuvos gimnazijų asociacijos tarybos narė J. Marcinkevičienė: tai mažas pleistriukas ant didelės žaizdos, kuri dar gali įnešti infekciją
Lietuvos gimnazijų asociacijos tarybos narė, Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos direktorė pristatė asociacijos atliktą 116 gimnazijų vadovų apklausą. Rezultatai neleidžia abejoti: 58,6 proc. vadovų pabrėžia, kad matematikos valstybinis brandos egazminas turi išlikti privalomas, o daugiau nei trečdalis įspėja apie negrįžtamas pasekmes, jei kartelė bus mažinama.
„Kai iki egzamino lieka visai nedaug, ką man pasakyti mokiniams? Kad gal laukti malonės, gal pridės, gal atims? Tokia situacija žemina mano, kaip mokytojos ir kaip mokyklos vadovės, orumą (…) kai mes įdiegėme atnaujintas bendrąsias ugdymo programas ir sutarėme, pabrėžiu, sutarėme, kad bus ir tokia vertinimo sistema, tai tas mūsų susitarimas, aš labai noriu tikėti, kad jis nėra vienadienis pažadas, kad tai yra ilgalaikis. Ir kad turi praeiti bent keli ciklai, kad galėtume įvertinti naudas ir žalą. Kitaip būti negali, nes jeigu mes kiekvienai kartai sudarysime skirtingas išlaikymo sąlygas, vieniems pridedame, kitiems sumažiname – tai sistema praranda pasitikėjimą“ , – sakė J. Marcinkevičienė.
Ji taip pat pridūrė, kad nuolatiniai vertinimo sistemos pokyčiai tolina nuo realios problemos sprendimo.
„Kiekvienai kartai sudaryti skirtingas išlaikymo sąlygas – tai sistemos pasitikėjimo griovimas. Tai tarsi mažas pleistriukas ant didelės žaizdos, kuris dar gali įnešti infekciją“, – pabrėžė J. Marcinkevičienė.
R. Komičius: sprendimai turi būti sisteminiai, o ne reakciniai
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius akcentavo, kad švietimo pokyčiai negali būti grindžiami pavienėmis reakcijomis į rezultatus, bet turi remtis ilgalaike strategija ir sisteminiais sprendimais. Pasak jo, situacija, kai egzaminų reikalavimai koreguojami ne siekiant didinti mokymosi kokybę, o bandant prisitaikyti prie statistikų, kuria ydingą praktiką švietimo politikoje.
„Įsivaizduokime, kad sukuriamas kontrolinis darbas, mokytojas žino, kad mokiniai nelabai gerai išlaikys tą kontrolinį darbą visi. Mokiniai atlieka kontrolinį darbą ir mokytojas iš tiesų mato, kad labai labai prasti rezultatai. Yra du variantai. Vienas – susitaikyti su problema, objektyviai įvertinti ir keisti mokymo būdus. Nes tai yra apie mokymą, nežinau, kodėl mes nekalbame apie tai. O antras būdas – koreguokime balus ir tada niekam neskaudės galvos, nesiskųs tėvai direktoriams ir panašiai. Tai man atrodo yra tam tikras toks požiūris šiuo atžvilgiu. Gal aš aštriai pasakiau, bet, na, skauda. Bet mes dirbame dėl mūsų jaunų žmonių. Švietimas, neturint kitų resursų valstybėje, yra vienintelis kapitalas, kurį mes galime dėlioti“ , – sakė R. Komičius.
R. Komičius kritikavo pačią idėją dirbtinai taisyti rezultatus, o ne spręsti pagrindines ugdymo spragas. Anot jo, jei kontrolinio rezultatai prasti, turime keisti mokymo būdą, o ne koreguoti pažymius, kad niekam neskaudėtų galvos.
Jis perspėjo apie ilgalaikį efektą: nemotyvuos nei mokinių, nei mokytojų, gilins socialinį atotrūkį tarp mokyklų, o aukštasis mokslas bus priverstas prisitaikyti prie žemėjančio žinių lygio.
„Sistema prisitaiko prie rezultatų – o ne rezultatai prie sistemos. Tai ydinga“, – sakė jis.
Jo vertinimu, Lietuvos švietimas šiandien yra kritiniame etape.
„Mūsų sistema serga vėžiu. Ar sulauksime metastazių, ar rasime vedlių priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – klausė R. Komičius.
„Mokiniai jau išlaikę egzaminą dar jo nepradėję“
Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis pateikė konkretų pavyzdį, atskleidžiantį siūlomos reformos nelogiškumą.
„Pasiėmiau Fabijoniškių gimnazijos 11-tokų rezultatus, praėjusiais metais moksleiviai laikė pirmąjį tarpinį egzaminą. Tai 25 balus jau dabar yra surinkę 85 proc. mūsų mokyklos abiturientų. Tai reiškia, kad dauguma jau yra išlaikę egzaminą. Ką jiems veikti 12 klasėje?“, – sakė L. Janulionis.
Direktorius pabrėžė, kad orientacija į žemiausią galimą kartelę ignoruoja esminį principą – ugdyti talentą ir skatinti siekti maksimumo.
„Skaudu klausyti, kuomet sako, kad nuleidus kartelę, tai niekaip nepakenks gerai besimokančiam mokiniui. Tai taip ir susimąstai ko mes norime, ką mes ugdome ir kokios vertybės mums svarbios. Motyvuotas mokinys, kuris mokosi maksimaliam balui tikriausiai yra šios šalies ateitis, kuris priims svarbiausius sprendimus, kurs darbo vietas, puoselės šią šalį ir įdės visą save jai. Mes dabar žiūrime tik į tai, kaip ištempti už ausų. O kokios kokybės bus tas išsilavinimas – niekam neįdomu“ , – trečiadienį Seime organizuotoje konferencijoje sakė L. Janulionis.
„Prognozės su 50 proc. paklaida nėra prognozės“
Seimo narys Liutauras Kazlavickasteigė, kad siūlymui suteiktas „mokslinis pagrindimas“ yra tik retorinis instrumentas sprendimui prastumti.
„Ministerija šią iniciatyvą gana grubiai stumia įvilkdama į mokslinį pagrindą arba kontekstą. Manau, kad visi čia esame už įrodymais grįstą valdymą, tačiau prognozės su 50 proc. punktų paklaida yra tiesiog ne prognozė, o paprasčiausia manipuliacija siekiant prastumti sprendimą, kuriam, suprantama, kad bus gana didelis pasipriešinimas, nes jis griauna mūsų švietimo sistemą. Nėra tarnautojų, kurie galėtų ministerijos vadovybę labai aiškiai supažindinti su mūsų vertinimo sistema. Vertinimo sistema, jau Radvilė minėjo, yra kriterinė. Kriterinis vertinimas yra, kad mes pradžiai susitariame, ką vaikai turi mokėti tam tikrame lygmenyje ir tik tada sudaromos užduotys. Tai galioja ir slenkstiniams uždaviniams. Tai, ką siūlo ministerija – kartelę taikyti prie žemiausių tos kartos galimų abiturientų rezultatų – yra sistemos griovimas“, – sakė L. Kazlavickas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė, Mindaugas Lingė ir Raimondas Kuodis pateikė atskirąją nuomonę Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimui nepritarti TS-LKD narių siūlymui nuo 2026 m. Valstybės gynybos fondo lėšas skirti tik gynybos reikmėms. Parlamentarai pabrėžia, kad toks sprendimas ne tik pažeidžia buvusį politinį sutarimą dėl fondo paskirties, prieštarauja Valstybės gynimo tarybos sprendimų logikai, bet ir silpnina pagrindinį fondo principą – stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Pasak jų, Valstybės gynybos fondas buvo sukurtas kaip ilgalaikė ir tvari priemonė nacionalinės gynybos pajėgumų finansavimui, pirmiausia – nacionalinės divizijos išvystymui. Laikinai prie fondo prijungtas karinio mobilumo projektų finansavimas buvo susietas su laikinu Laikinojo solidarumo įnašu, kurio galiojimas baigiasi 2025 m. pabaigoje.
„Pasibaigus Laikinojo solidarumo įnašo galiojimui, karinio mobilumo projektai neturėtų būti finansuojami iš nuolatinių Valstybės gynybos fondo pajamų – šis fondas turi būti skirtas išimtinai gynybos pajėgumų stiprinimui, kaip ir buvo numatyta pirminiame politiniame susitarime“, – teigiama Seimo narių G. Skaistės, M. Lingės ir R. Kuodžio atskirojoje nuomonėje.
Parlamentarai siūlo pritarti spalio pabaigoje pateiktam TS-LKD narių G. Skaistės, L. Kasčiūno ir D. Kreivio pasiūlymui nuo 2026 m. sausio 1 d. visas Valstybės gynybos fondo lėšas skirti tik gynybos poreikių finansavimui.
Pranešimą paskelbė: Rūta Petrukaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
