Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų ekspedicija Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčioje aptiko dokumentų lobį, kuriame užfiksuotos tūkstančių žmonių gyvenimo istorijos ir Ukmergės rajono miestelio praeities pėdsakai. Bažnyčios zakristijos palėpėje daugiau nei 80 metų – nuo Antrojo pasaulinio karo – slėpti dokumentai apima laikotarpį nuo XVIII a. vidurio iki 1944 m., o seniausi iš jų mena dar Abiejų Tautų Respublikos laikus.
Kaip radinys aptiktas
2025 m. balandį, tvarkant medinės Šv. Juozapo bažnyčios elektros instaliaciją, Šešuolių parapijos klebonas kun. Vidas Bernardas Sajeta dešiniojo zakristijos priestato palėpėje pastebėjo šūsnis senų popierių. Paaiškėjus, kad tai seni dokumentai, klebonas susisiekė su VU Istorijos fakulteto prodekanais dr. Norbertu Černiausku ir doc. Salvijumi Kulevičiumi. Netrukus buvo nuspręsta organizuoti akademinę studentų ekspediciją, kuriai finansavimą skyrė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Kas rasta: metrikų knygos, valsčiaus bylos ir asmens dokumentai
Aptikti dokumentai buvo suskirstyti į tris pagrindines kategorijas. Studentai iš palėpės iškėlė 83 Romos Katalikų Bažnyčios metrikų knygas – seniausios iš jų siekia XVIII a. vidurį. Antrąją grupę sudarė 182 tarpukario Šešuolių valsčiaus bylos, kuriose užfiksuoti įvairiausi miestelio gyvenimo aspektai: nuo finansinių ataskaitų iki susirašinėjimo su apskrities institucijomis.
Gausiausią radinio dalį sudarė 3323 vokai su žmonių asmens dokumentų nuorašais. Didžiąją jų dalį sudaro tarpukario Lietuvos pasai, tapatybės kortelės ir liudijimai šiems dokumentams įgyti.
„Dėmesį patraukia pilkos nuotraukos, pirštų atspaudai, veido ar kitokie aprašai, kurių šiandieniniuose pasuose aptikti nepavyktų. Šie ir kiti dokumentai liudija apie ne vieną istorinį laikotarpį, įvairius socialinius, valstybinius ar asmeninius procesus ir suteikia progą visa tai patyrinėti iš arčiau“, – pranešime cituojamas ekspedicijos dalyvis Michailas Adomas Kofmanas.
Kodėl dokumentai atsidūrė palėpėje
Anot ekspedicijos, viena iš versijų, kodėl dokumentai pateko į palėpę, – gaisras ar kitas pavojus. Vis dėlto labiau tikėtina, kad visas valsčiaus archyvas kartu su metrikų knygomis į vieną vietą buvo perkeltas sąmoningai, siekiant apsaugoti parapijos žmones nuo galimų represijų ar kitų pokario grėsmių.
„Spėčiau, kad kunigas su viršaičiu baiminosi artėjančių sovietų represijų, nuo jų stengėsi apsaugoti save ir apylinkių žmones, todėl skubiai sumanė paslėpti kuo daugiau dokumentų, susijusių su valsčiaus gyventojų asmens duomenimis ir valsčiaus veikla vokiečių okupacijos metais. Manau, kad slėpusieji dokumentus galvojo apie neilgą laikotarpį – niekas anuomet nesitikėjo ilgalaikės okupacijos, tad laikinai paslėpti dokumentai išgulėjo 80 metų“, – cituojamas ekspedicijos vadovas, istorikas dr. Norbertas Černiauskas.
Kur keliaus dokumentai
Dalis dokumentų buvo prastos būklės ir reikalavo itin atsargaus elgesio – kai kurie lapai lietimo metu byrėjo. Surinktą kolekciją perima Lietuvos centrinis valstybės archyvas, kuris tęs jos saugojimą ir tvarkymą.
Ekspedicijos komandą sudarė studentai Michailas Adomas Kofmanas, Elzė Navikaitė, Robertas Koroliovas, Vincentas Lekas ir Greta Stankevičiūtė bei fakulteto darbuotojas Vytas Navickas. Ekspedicijos rezultatus studentai pristatė konferencijoje Ukmergėje ir Šešuolių bendruomenei, parengė informacinį stendą bei ekskursijos maršrutą.
