Atrodo reikia labai nedaug, kad naujai įrengta geležinkelio vėže, kuri jungia magistralinį geležinkelį su didžiausia Šiaurės Lietuvoje pramonine teritorija ir Šiaulių oro uostu galėtų judėti kroviniai.
Trūksta vieno dokumento, kuris vadinasi – leidimas naudoti stacionariuosius geležinkelio posistemius. Ar Šiaulių miesto savivaldybė galėjo jį turėti ankščiau? Taip, galėjo, deja, tai yra ne Savivaldybės valioje.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, dėl šio leidimo Savivaldybė dar 2021 m. kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją. Pastaroji institucija miesto atstovus tada informavo, kad tokio leidimo geležinkelio vėžei į Šiaulių LEZ teritoriją nereikia ir palinkėjo sėkmės gerinant miesto ir regiono investicinę aplinką.
„Tačiau 2024 m. sausio mėnesį mūsų partneriams AB „LTG Infra“ ta pati Transporto saugos administracija jau išaiškino, kad toks leidimas reikalingas, be jo naujos vėžės eksploatuoti nebus galima. Norint gauti leidimą, pagal teisės aktus privaloma atlikti Europos Bendrijos patikrą, tikrinamas techninis projektas, vėžės įrengimas ir kokie yra pasiekti saugumo reikalavimai. Tam Šiaulių miesto savivaldybės administracija turi pasirašyti net 5 sutartis, trys iš jų jau pasirašytos, likusios bus sudarytos artimiausiu metu. Taip bus suformuota reikalinga komanda. Jau dabar intensyviai dirbama su AB „LTG Infra“ atstovais“, – sako A. Bartulis.
Savivaldybės administracijos vadovas patvirtina, kad visi vėžės įrengimo darbai baigti, turtas registruotas, žemės sklypai sutvarkyti, atlikti reikalingi kadastro darbai. Jei šio leidimo gavimui būtų pradėta ruoštis dar 2021 metais, jis jau būtų gautas. Turint leidimą jau galima spręsti klausimą, kas bus šios sukurtos geležinkelio infrastruktūros operatorimi.
Kad mūsų krašte kuriamas bendrasis produktas pasiektų vartotojus, veikia visa logistinė sistema. Dalis mieste ir regione veikiančių verslų turi geležinkelio atšakas ir galimybę krovinius vežti šiuo transportu, Šiaulių LEZ ir Pramoninio parko investuotojai, bei Šiaulių oro uosto klientai – kol kas tokios galimybės neturėjo.
„Tokia infrastruktūra turi būti kuriama savivaldybės ir valstybės lėšomis, tik tada ji bus įdomi verslui. Pervežimas automobilių keliais ir geležinkeliu turi konkuruoti, naująją geležinkelio vėžę valdysiantis operatorius ir turės pasiūlyti konkurencingas geležinkelio logistikos paslaugas. Tikrai būtų optimalu įrengtą infrastruktūrą perduoti AB „LTG Cargo“. Geležinkelio logistikos organizavimas – jų pagrindinė veikla, tai jie daro visoje Lietuvoje. Pradėjusi valdyti vėžę, AB „LTG Cargo“ galės aptarnauti visą Šiaurės Lietuvos verslą“, – įsitikinęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Perkelti dalį krovinių nuo vilkikų į vagonus svarbu ir aplinkosaugine prasme, vežant krovinius geležinkeliais išmetama 9 kartus mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sunaudojama apie 10 kartų mažiau degalų nei kelių transporte.
Jau dabar geležinkeliais iš Lietuvos į Vokietiją gabenami ne tik jūriniai konteineriai, bet vilkikų puspriekabės. Geležinkeliu pasiekę Klaipėdos uosta kroviniai iškeliauja įvairiomis pasaulio kryptimis.
„Tai yra teisinga logistikos ateitis. Mūsų infrastruktūros sukūrimas yra labai laiku ir vietoje. Sutvarkius likusius biurokratinius formalumus, gavus reikalingus leidimus ir perdavus visą paruoštą infrastruktūrą AB „LTG Cargo“, turėsime konkurencingą pasiūlą verslui“, – teigia Savivaldybės administracijos vadovas Antanas Bartulis.
• Tarptautinių ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis
