Pastaraisiais mokslo metais keturiose Šiaulių miesto progimnazijose vyko bandomasis projektas „Saugi mokykla“.
Jo rezultatus spaudos konferencijoje pristatė Vincas Urbonavičius, Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjas ir Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė.
Projekto „Saugi mokykla“ įgyvendinimas Šiaulių miesto mokyklose per 2023–2025 metus atskleidė aiškią švietimo bendruomenės kryptį – siekį kurti saugią, kontroliuojamą ir emociškai palankią mokymosi aplinką visiems mokyklos nariams.
Keturių miesto progimnazijų – „Juventos“, Zoknių, Salduvės ir „Rasos“ – patirtis leidžia identifikuoti tiek sėkmingus sprendimus, tiek bendrus iššūkius, su kuriais susiduriama taikant saugios mokyklos modelį.
„Juventos“ progimnazijos patirtis išsiskiria tuo, kad ši mokykla yra įsikūrusi strategiškai jautrioje miesto vietoje – šalia autobusų ir geležinkelio stočių, prekybos centrų bei buvusių bendrabučių, kuriuose gyvena kitataučiai.
Iki projekto įgyvendinimo mokyklai buvo sunku valdyti mokinių srautus, nes moksleiviai per pertraukas išeidavo į miestą, naudodamiesi mobiliaisiais telefonais susitardavo dėl susitikimų vietose, kur buvo prieinamos neleistinos medžiagos. Mokyklos teritorija buvo atvira, o tai leido pašaliniams asmenims be didesnio vargo patekti į kiemą, kartais paliekant pavojingus objektus, pavyzdžiui, švirkštus.
Projekto dėka buvo aptverta visa mokyklos teritorija, įrengti automatiniai vartai, įdiegta praėjimo kontrolės sistema, leidžianti fiksuoti mokinių išėjimus ir riboti jų judėjimą ugdymo proceso metu.
Daug dėmesio skirta vidaus kontrolei – įrengtos 24 stebėjimo kameros, tualetuose ir kitose jautriose vietose sumontuoti detektoriai.
Taip pat buvo įdiegtos telefonspynės, įsigyti narkotikų testai, mobilusis telefonas budėtojui ir stacionarus kompiuteris stebėsenai. Dėl šių priemonių mokinių elgesys tapo labiau kontroliuojamas, o bendruomenė įgavo daugiau pasitikėjimo, kad iškilus problemai galima greitai identifikuoti situaciją ir imtis veiksmų.
Zoknių progimnazija didžiausią dėmesį skyrė el. cigarečių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Mokykla investavo į detektorių sistemą, kuri suveikia, kai mokiniai bando rūkyti tualetuose ar persirengimo kambariuose.
Signalai siunčiami tiesiai apsaugos darbuotojui, kuris reaguoja nedelsdamas – analizuoja vaizdo įrašus, registruoja įvykius ir informuoja socialinį pedagogą. Buvo pastatyta papildoma tvora aplink sporto zoną, įrengti vartai, o mokyklos teritorija tapo kontroliuojama ne tik fiziškai, bet ir per vaizdo stebėjimo sistemą.
Įsteigtas apsaugos darbuotojo etatas leido realiai stebėti situaciją ir greitai reaguoti į iššūkius.
Salduvės progimnazija išsiskyrė savo visapusišku požiūriu į saugumą – čia įrengta net 41 stebėjimo kamera, taip pat įvairūs kvapų detektoriai, apsaugos zona budėtojui, vaizdo domofonas. Mokykla daug dėmesio skyrė ne tik techninėms priemonėms, bet ir mokinių ugdymui.
Klasėse vyko pokalbiai apie naująsias sistemas, aptarti veiksmai, kurių bus imtasi, jei bus pažeidžiamos taisyklės.
Buvo siekiama ugdyti atsakingumą, įtraukti mokinius į saugios aplinkos kūrimą. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios fiksuotas žymus pažeidimų sumažėjimas – nefiksuota bandymų rūkyti, sumažėjo smurto ir patyčių atvejų.
„Rasos“ progimnazija įgyvendino kompleksinį sprendimų rinkinį – nuo turniketų ir telefonspynių iki elektroninių mokinių pažymėjimų naudojimo, telefonų saugyklų įrengimo kabinetuose bei THC aptikimo detekcijos sistemų.
Projekto metu buvo įrengta 20 modernių vaizdo stebėjimo kamerų, nauja budėtojo zona su ekranais, o kontrolė buvo grindžiama ne tik draudimais, bet ir aiškia atsakomybių sistema. Dėl šios priežiūros ir kontrolės pastebėtas akivaizdus rūkymo, smurto ir patyčių sumažėjimas.
Ypatingas dėmesys skirtas mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimui, kas taip pat turėjo teigiamą poveikį mokinių elgesiui.
Apibendrinant visų keturių mokyklų patirtys rodo, kad investicijos į fizinę, technologinę ir žmogiškąją kontrolę davė matomą rezultatą. Projekto metu pasiteisino tokios priemonės kaip aptvėrimas, automatiniai vartai, vaizdo stebėjimo sistemos, kvapų ir metalo detektoriai, elektroniniai pažymėjimai, budėtojų postai.
Tačiau iššūkių išvengti nepavyko – dalis gyventojų nepritarė pokyčiams, kai kurios techninės sistemos reikalavo papildomos priežiūros, o žmogaus veiksnys (budėtojų budrumas, gebėjimas atpažinti svetimus) išliko silpnąja grandimi.
Vis dėlto projektas „Saugi mokykla“ sukūrė pagrindą tolimesnei plėtrai. Šios keturios mokyklos tapo pavyzdžiais, kaip kryptingai, sistemiškai ir inovatyviai galima užtikrinti vaikų saugumą.
Būtina plėsti šį modelį į kitas miesto mokyklas, remiantis esamomis patirtimis, koreguojant sprendimus pagal aplinkos specifiką bei stiprinant bendruomenės edukaciją ir įtrauktį. Tik nuosekliai investuojant į visus saugumo lygmenis, galima pasiekti tvarią saugios mokyklos kultūrą visame mieste.
• Tarptautinių ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis
