Šiaurės Korėja rugsėjo 12 d. apie 5.20 val. iš Vonsano rajono šalyje paleido kelias trumpojo nuotolio balistines raketas į Japonijos jūrą, Korėjose vadinamą Rytų jūra. Pietų Korėjos kariuomenė iš pradžių pranešė užfiksavusi neatpažintą skriejantį objektą, tačiau vėliau patikslino, kad buvo paleistos kelios raketos.
Raketos nuskriejo apie 250 kilometrų
Pietų Korėjos jungtinio štabų vadų komiteto duomenimis, kiekviena raketa nuskriejo maždaug 250 kilometrų ir nukrito į jūrą.
Pietų Korėjos ir JAV žvalgyba Šiaurės Korėjos veiksmus stebėjo nuo ankstyvo pasirengimo paleidimams etapo. Surinkta informacija taip pat buvo perduodama Japonijai.
Šaltinių vertinimu, Pchenjanas galėjo paeiliui panaudoti „Hwasong-11“ šeimos raketas ir 600 mm kalibro daugkartinio raketų paleidimo sistemų šaudmenis.
Pietų Korėjos kariuomenė sustiprino stebėjimą dėl galimų papildomų paleidimų ir pareiškė esanti visiškai pasirengusi reaguoti į provokacijas.
Seulas paleidimą pavadino JT rezoliucijų pažeidimu
Pietų Korėjos prezidento Nacionalinio saugumo biuras po paleidimo sušaukė skubų posėdį. Biuras raketų bandymą pavadino šiurkščiu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimu ir paragino Pchenjaną tokius veiksmus nedelsiant nutraukti.
JAV kariuomenė pareiškė, kad, remiantis pirminiu vertinimu, paleidimai nekėlė tiesioginės grėsmės JAV personalui, teritorijai ar sąjungininkėms. Ji taip pat pakartojo Jungtinių Valstijų įsipareigojimą ginti sąjungininkes.
Tai buvo pirmasis Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimas per maždaug tris savaites. Pietų Korėjos kariuomenės teigimu, rugpjūčio 20 d. iš Pchenjano rajono buvo paleista daugiau nei dešimt trumpojo nuotolio balistinių raketų.
Naujas bandymas surengtas po trišalių pratybų
Rugsėjo 12-osios paleidimas surengtas kitą dieną po penkias dienas trukusių JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos pratybų „Freedom Edge“. Jos rugsėjo 7–11 d. vyko tarptautiniuose vandenyse į rytus ir pietus nuo Pietų Korėjai priklausančios Čedžu salos.
Šiaurės Korėjos gynybos ministras Kim Song Gi rugsėjo 7 d. pasmerkė šias pratybas. Jis pagrasino „stipriomis ir refleksyviomis atsakomosiomis priemonėmis“, jeigu JAV ir jų sąjungininkės sieks naujos karinės konfrontacijos.
Ankstesnė, rugpjūčio 20-osios, raketų salvė buvo surengta Pietų Korėjai ir JAV vykdant sutrumpintas kasmetines karines pratybas „Ulchi Freedom Shield“. Jų mastą nurodė sumažinti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Pchenjanas bendras JAV ir Pietų Korėjos pratybas vadina invazijos repeticijomis.
Rugpjūčio 19 d. Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas pareiškė planuojantis dar 2026 metais susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir pabrėžė, kad svarbu su juo „sutarti“. JAV prezidentas taip pat teigė, kad Šiaurės Korėja turi 57 „labai galingus“ branduolinius ginklus. Seulo vertinimu, šalies arsenalą gali sudaryti apie 80–120 branduolinių užtaisų.
Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong pratybų sumažinimą pavadino bausme Seului ir tvirtino, kad Pietų Korėją su JAV sieja „šeimininko ir tarno“ santykiai. Pasak jos, vien mokymų sutrumpinimas nepakeičia jų esą „provokacinio ir agresyvaus“ pobūdžio.
