Šiandien Briuselyje susitikęs su Europos komisaru Valdžiu Dombrovskiu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, sutrump. RRF) įgyvendinimo Lietuvoje klausimus.
Susitikimo metu finansų ministras padėkojo V. Dombrovskiui už nuolatinį glaudų bendradarbiavimą, kuris yra labai svarbus sėkmingam Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamo plano „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) vykdymui artėjant paskutiniams įgyvendinimo metams.
Susitikime buvo aptarta Lietuvos pateikto 598 mln. vertės mokėjimo prašymo vertinimo eiga. Ministras pabrėžė, kad lėšos, kurias numatoma gauti kitų metų pradžioje Europos Komisijai apmokėjus šį mokėjimo prašymą, yra labai svarbios užtikrinant „Naujos kartos Lietuva“ projektų finansavimą.
„Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaudami su Komisija rengiame „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimą, kad jis geriau atspindėtų faktinę įgyvendinimo situaciją. Norime peržiūrėti priemones, kurios gali būti neįgyvendintos, taip pat siekiame supaprastinti atsiskaitymą už pasiektus rodiklius. Tikime, kad šie pakeitimai padės paspartinti investicijų ir reformų įgyvendinimą“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Intensyviai bendradarbiaujant su Komisija, tikimasi, kad lapkričio mėnesį pavyks išspręsti visus techninius klausimus ir gruodžio pradžioje oficialiai pateikti „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimą.
Ministras su Europos Komisijos nariu taip pat aptarė galimybę dalį Lietuvos RRF lėšų iš projektų, kurie turi riziką būti neįgyvendinti laiku, perskirstyti į papildomą nacionalinio plėtros banko ILTE kapitalo didinimą.
„Tai prisidėtų prie vieno iš Lietuvos strateginių tikslų – padidinti ILTE kapitalą iki 1 % BVP, kas leistų ILTE daug efektyviau užpildyti viešosios infrastruktūros ir privačiojo verslo plėtros finansavimo spragas, prisidedant prie Lietuvos ekonomikos plėtros ir augimo“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.
Ministro manymu, tai – efektyvi RRF lėšų investicija, kurios poveikis būtų kelis kartus didesnis pritraukiant papildomą privatų finansavimą.
Susitikime buvo išreikštas lūkestis, kad ir toliau taip glaudžiai bendradarbiaujant, Lietuvai pavyks sėkmingai įgyvendinti visas „Naujos kartos Lietuva“ plano priemones ir pasiekti rodiklius iki numatyto – 2026 metų termino.
Spalio mėn. duomenimis, iš viso Lietuva yra pasiekusi 118 rodiklių iš 216 (55 proc.): įgyvendinusi 72 (iš 78) reforminius veiksmus ir 46 (iš 138) investicijas. EK iš viso atsiskaityta už 106 rodiklius.
Bendra NKL plano finansavimo vertė yra 3,849 mlrd. eurų, o lėšos Lietuvai iš Europos Komisijos (EK) išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet atsiskaitant už įsipareigotus pasiekti rodiklius. Iš viso NKL plane numatyta reformų ir investicinių projektų už beveik 2,3 mlrd. eurų pagal subsidijų planą ir 1,55 mlrd. eurų pagal paskolų planą. Iki šiol Lietuva yra gavusi 1,819 mlrd. eurų.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
