## Pirmieji saulės spinduliai – didžiausias pavojus alergiškiems
Nors nuolat girdime perspėjimus vengti saulės, nepiktnaudžiauti jos voniomis ir degintis tik su apsauginiu kremu, žinios apie alergiją saulei vis dar menkos. Daugelis žino apie odos vėžio riziką, bet ne visi supranta, kokia aktuali yra alergijos saulei problema ir kaip ją atpažinti. Apie tai pasakoja alergologė-imunologė Jūratė Staikūnienė-Kozonis, vadovaujanti Kaune veikiančiai Alergijos klinikai CD8.
Gydytoja aiškina, kad saulės spinduliai ne tik suteikia odai gražų įdegį, bet ir sukelia uždegimą, spartina senėjimą bei didina odos vėžio riziką. Didelės saulės spindulių dozės sukelia odos nudegimus – oda parausta, niežti, skauda, o vėliau pradeda luptis.
Jei saulė veikia palaipsniui ir naudojami apsauginiai kremai, oda įgauna gražų atspalvį. Tačiau ilgalaikis ir nuolatinis saulės poveikis skatina odos uždegimą, ardo kolageno skaidulas, todėl oda praranda elastingumą ir suglemba.
Dalis žmonių yra alergiški saulei, o jų odos jautrumas – padidėjęs. Tai reiškia, kad alergija prasideda nuo minimalių saulės dozių, todėl pirmieji pavasario spinduliai yra ypač pavojingi.
Alergijos saulei atveju oda smarkiai parausta, niežti, patinsta, gali susidaryti pūslės, o sunkiais atvejais – šlapiuoti. Tai vadinama polimorfine šviesos egzantema. Dažniausiai išberia atviras kūno vietas: veidą, kaklą, krūtinės viršutinę dalį (dekoltė zoną) arba blauzdas, jei dėvimi šortai.
Simptomai gali pasireikšti jau kitą dieną po buvimo saulėtoje aplinkoje ar net pavėsyje ir tęstis nuo pirmųjų saulės spindulių iki pat vėlyvo rudens. Ypač sunkiais atvejais alergiją sukelia net matomos šviesos spinduliai, tuomet bėrimai vargina ištisus metus.
Gydytoja J. Staikūnienė-Kozonis teigia, kad alergija saulei dažniau pasireiškia paaugliams ir suaugusiems, o maži vaikai retai būna alergiški. Nors priežastys, kodėl vieni žmonės gali mėgautis saule, o kitiems ji sukelia alergiją, nėra visiškai aiškios, tačiau genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį.
Alergijos riziką didina ir tam tikri vaistai. Pavyzdžiui, antibiotikas doksiciklinas, dažnai naudojamas Laimo ligai gydyti vasarą, taip pat širdies ritmo sutrikimus reguliuojantis kordaronas, sulfa grupės vaistai ir populiarus nereceptinis vaistas nuo skausmo – ketoprofenas. Nutraukus šių vaistų vartojimą, alergijos požymiai paprastai išnyksta. Jei vartojate kelis vaistus ilgą laiką, pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku dėl galimo jautrumo saulei padidėjimo.
Alergijos rizika taip pat didėja sergant skydliaukės ligomis, autoimuninėmis ligomis, kai imuninė sistema atakuoja savo paties organizmo ląsteles. Sergantiesiems autoimuninėmis ligomis saulė pavojinga ir dėl to, kad gali sukelti ligos paūmėjimą. Jei oda jau pažeista dėl lėtinio dermatito, alergijos rizika taip pat didėja.
Yra atvejų, kai alergija cheminėms medžiagoms ar augalams pasireiškia tik saulės poveikyje. Kvepalai ir dezinfekcijos priemonės gali padidinti jautrumą saulei, todėl einant į paplūdimį jų reikėtų vengti.
Pavyzdžiui, rūtos sukelia alerginį bėrimą pūslėmis tik saulės apšviestoje odoje, o tamsiu paros metu prisilietimas prie šio augalo nėra pavojingas. Lietuvoje plintantis Sosnovskio barštis savo sultyse turi alergeną furanokumariną, kuris, patekęs ant odos ir veikiamas saulės, sukelia nudegimus, stiprias alergines reakcijas – paraudimą, pūsles ir ilgai negyjančias žaizdas.
Kaip apsisaugoti nuo alergijos saulei? Svarbu žinoti, kad saulės spinduliai aktyviausi nuo 10 iki 16 valandos, todėl šiuo metu pavojus didžiausias. Reikėtų pratintis prie saulės palaipsniui, didinant ekspozicijos laiką.
Būtina tepti odą apsauginiu kremu nuo saulės su UV spindulių filtrais, turinčiais SPF 50, ir pakartotinai teptis kas kelias valandas. Nenaudokite pasibaigusio galiojimo kremo, nes jis bus neveiksmingas ir gali padidinti alergijos riziką.
Alergiškiems saulei patariama slėpti odą nuo tiesioginių saulės spindulių, dėvėti akinius nuo saulės, galvos apdangalus, skrybėles, rinktis drabužius ilgomis rankovėmis ir kelnes.
Mitybą rekomenduojama papildyti karotenoidais ir antioksidantais, kurie gali sumažinti odos uždegimo pasekmes. Karotenoidai – tai natūralūs pigmentai, suteikiantys augalams ir vaisiams geltoną, oranžinę arba raudoną spalvą. Jie atlieka svarbų apsauginį vaidmenį, veikdami kaip natūralūs filtrai nuo saulės spindulių. Jų gausu paprikose, pomidoruose ir morkose.
