Kaunietė Gitana Švedienė viešai papasakojo apie nemalonius išgyvenimus, patirtus grožio salone, po populiarios procedūros. Moteris teigia, kad po apsilankymo „EPIL“ salone, patyrė stiprius odos nudegimus. Tuo tarpu įmonės vadovė pateikia visiškai kitokią įvykių versiją, teigdama, kad klientė nesilaikė po procedūrinio režimo, dėl ko ir atsirado komplikacijos.
G. Švedienė teigia, kad bandė susitarti su salono savininke dėl patirtų gydymo išlaidų kompensavimo bei žalos atlyginimo už likusius randus, tačiau susitarti taikiai nepavyko. Jos teigimu, visi bandymai rasti kompromisą buvo ignoruojami.
Tačiau MB „Serpova“ vadovė Marija Salamakinienė pateikia priešingą įvykių interpretaciją. Ji tvirtina, kad klientė elgėsi netinkamai, ir salonas turi tai įrodančius dokumentus, įskaitant susirašinėjimus, kurie patvirtina, kad taikos sutartis buvo siūloma būtent iš salono pusės.
Šis incidentas sukėlė didelį ažiotažą socialiniuose tinkluose, kur žmonės dalijosi savo patirtimi ir nuomonėmis apie grožio procedūrų saugumą bei klientų ir paslaugų teikėjų atsakomybę. Vis dėlto, abi pusės tvirtai laikosi savo pozicijų.
**Nudeginimai po procedūros – kas kaltas?**
G. Švedienė savo socialinio tinklo įraše teigia, kad tokios patirties nelinkėtų niekam. Norėdama apsaugoti kitus nuo galimų nudegimų, brangaus teisinio proceso ir finansinių nuostolių, moteris pataria skirti kelias minutes ir atidžiai išanalizuoti jos patirtį.
„2022 metais pradėjau lazerinės epiliacijos kursą „EPIL“ grožio salone. Salono darbuotojos rekomendavo 6-9 procedūras, norint pasiekti norimą efektą. Tačiau po penktos procedūros buvau stipriai nudeginta. Nepaisant to, bandžiau taikiai susitarti su savininke Marija Salamakiniene, tačiau jos pozicija nepaliko vietos kompromisui“, – rašo ji savo įraše.
Gitana pasakoja, kad derybų metu dėl gydymo išlaidų kompensavimo ir žalos atlyginimo už odos pažeidimus verslininkė pasiūlė tris nemokamas procedūras, kurias reikėjo atlikti per devynis mėnesius, nors nudegimų gydymas trunka apie metus.
„Marija Salamakinienė kategoriškai atsisakė pripažinti, kad nudegimus sukėlė darbuotojo kaltė. Taigi, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Prekinio ženklo „EPIL“ įkūrėja Marija Salamakinienė tvirtino, kad aš pati kalta, o ne procedūrą atlikusi darbuotoja.
Kaltinimai buvo visiškai absurdiški – esą nuslėpiau savo odos fototipą nuo darbuotojų. Ar suvokiate absurdo lygį? Odos fototipas nustatomas vizualiai, o procedūras atliekantis darbuotojas privalo jį žinoti atmintinai“, – piktinasi moteris.
**Kreipimasis į teismą**
G. Švedienė teigia, kad M. Salamakinienės įmonė neturėjo leidimo-higienos paso šiai veiklai vykdyti, tačiau įmonės vadovė ignoravo šį faktą. Naujienų portalas tv3.lt patikrino MB „Serpova“ higienos pasą licencijų informacinėje sistemoje ir nustatė, kad įmonė turi galiojantį higienos pasą nuo 2022 m. lapkričio 25 d.
Pati vadovė taip pat nepagrįstai kaltino Gitaną nesilaikius priešprocedūrinių ir poprocedūrinių rekomendacijų, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
„Supratusi, kad abipusio susitarimo su Marija Salamakiniene nebus, nusprendžiau teisybės ieškoti teisiniu keliu. Ikiteisminis tyrimas ir bylinėjimasis teismuose užtruko dvejus su puse metų.
Marija Salamakinienė nesutiko su pirmosios instancijos – Kauno apylinkės teismo – sprendimu, kad jos įmonė kalta dėl nudeginimo, ir pateikė apeliacinį skundą.
Tačiau 2025 m. sausio 28 d. apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad dėl mano nudeginimų kalta Marijos Salamakinienės įmonė, naudojanti prekinį ženklą „EPIL““, – rašoma Gitanos įraše.
Moteris teigia, kad vėliau gavo M. Salamakinienės raštą, kuriame ji informavo, kad neketina vykdyti teismo sprendimo ir išmokėti jai priteistas gydymo, bylinėjimosi išlaidas bei neturtinę žalą.
„Pasirodo, kad „verslininkė“ yra įkūrusi ne vieną įmonę, kurios veikia po prekiniu ženklu „EPIL“. Prasidėjus ikiteisminiam procesui, viena iš įmonių nutraukė veiklą, o pinigus Marija Salamakinienė ėmė rinkti per kitą įmonę.
Žinoma, tas Salamakinienės raštas nieko nekeičia, ir priteistus pinigus jau bus patikėta išieškoti antstoliui“, – teigia Gitana.
Moteris pataria žmonėms būti atsargiems ir gerai pagalvoti prieš naudojantis šios įmonės paslaugomis.
Jos teigimu, nors viešojoje erdvėje verslininkė tikina, kad rūpinasi klientų gerove ir paslaugų kokybe, realybė gali būti visiškai kitokia. Gitanos nuomone, įmonės vadovė stengiasi palaikyti gerą įvaizdį, tačiau jos paslaugų lygis ir požiūris į klientus kelia didelių abejonių.
**Įmonės vadovė pateikia kitokią versiją**
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su MB „Serpova“ vadove M. Salamakiniene, kuri pateikė savo įvykių versiją:
„Ši istorija yra nemaloni tiek Gitanai, tiek mums. Dedame daug pastangų susitarti taikiai, tačiau derybos kol kas nedavė rezultatų. Nudegimai lazeriu yra galimas šalutinis poveikis, apie kurį informuojami visi klientai.
Galime pasidžiaugti, kad tai yra labai reta komplikacija. Kaune iš daugiau nei 9000 atliktų procedūrų tai yra pirmasis ir vienintelis nudegimo atvejis. Mes nukentėjome dėl to, kad negalėjome įrodyti, jog klientė deginosi saulėje po procedūros.“
Vadovės teigimu, lazeris neatskiria melanino (spalvos pigmento) odoje ar plauke, todėl labai svarbu laikytis priešprocedūrinių ir poprocedūrinių reikalavimų, kaip ir bet kurioje kitoje grožio ar medicinos procedūroje.
„Lazeris neveiksmingas šviesiems, pilkšviems, žiliems ar rusviems plaukams, nes juose nėra melanino“, – priduria ji.
M. Salamakinienė teigia, kad klientė atliko daug lazerinės epiliacijos procedūrų įvairiose zonose. Pirmosios procedūros buvo atliktos žiemą pas vieną iš darbuotojų – Godą, ir klientė buvo labai patenkinta rezultatais.
„Sekančias procedūras pavasarį ir vasarą (iš viso tris, o paskutinė buvo lemiama) jai atliko kita meistrė – Ieva. Klientė ir toliau buvo patenkinta, teigė, kad vengia saulės ir laikosi visų reikalavimų. Viskas buvo gerai iki rugpjūčio 23 dienos, kai buvo atlikta penktoji procedūra. Tą dieną buvo labai karšta, todėl meistrė įspėjo klientę apie saulės poveikį raštu.“, – teigia įmonės vadovė.
Pasak jos, klientė, norėdama sutaupyti, vis prašydavo naudoti didesnius parametrus.
Be to, tą dieną visoms meistrėms buvo nurodyta sumažinti parametrus, nes klientai dažnai pamiršta apie odos priežiūrą prieš ir po procedūrų. „Šiai klientei taip pat buvo sumažinti parametrai. Tačiau nudegimus patyrė tik Gitana.
Kitą dieną Gitana kreipėsi į mus dėl nudegimų. Jokia kita klientė nenukentėjo nei tą dieną, nei prieš, nei po. Gavusi Gitanos pranešimą, aš iš karto jai paskambinau. Ji prisipažino, kad tą dieną buvo su šortais. Nors pati sakė, kad nesidegino, bet galbūt tai turėjo įtakos. Kadangi ji suprato savo klaidą, pasiūliau jai likusias procedūras atlikti nemokamai. Ji apsidžiaugė ir sutiko“, – pasakoja M. Salamakinienė.
**Situacija išviešinta**
M. Salamakinienės teigimu, klientė pageidavo skubesnės konsultacijos pas dermatovenerologą. Konsultaciją apmokėjo įmonė, o klientė atvyko su advokatu.
„Po kelių dienų Gitana susisiekė su manimi ir pasakė, kad nori, jog procedūras jai atliktų kita meistrė. Aš sutikau. Tuomet mano teisininkė pradėjo ruošti taikos sutartį ir ją nusiuntė Gitanai.
Sutartį keitėme daugybę kartų. Po kiekvieno sutarties nusiuntimo Gitana skambindavo man ir reikalaudavo vis didesnių norų išpildymo“, – teigia ji.
Pasak M. Salamakinienės, klientė pradžioje pageidavo kito specialisto, vėliau – papildomų procedūrų, pinigų grąžinimo, o galiausiai – 5000 eurų kompensacijos. M. Salamakinienė teigė sulaukusi grasinimų, kad bus sužlugdyta jos įmonė.
M. Salamakinienės teigimu, ikiteisminis tyrimas nepatvirtino kosmetologės klaidų, tačiau klientė kreipėsi į Kauno apygardos teismą. „Teismą mes pralaimėjome. Kadangi manėme, kad procedūrą atlikome teisingai, padavėme apeliaciją, kurią taip pat pralaimėjome. Tuomet prasidėjo tiek MB „Serpova“ puolimas, tiek ir mano, kaip asmens, šmeižimas ir melas“, – teigia ji.
Pasak M. Salamakinienės, klientė teigia, kad jai liko pigmentinės dėmės, nors teismui pateiktoje medžiagoje to nesimatė. „Pigmentacija, kuri lieka po šašelių susidarymo, išnyksta per 3-12 mėnesių, jei oda tinkamai prižiūrima“, – teigė įmonės atstovė.
