Ar šiandien jaučiatės prislėgtas? Sausio 20-oji – „Liūdniausias metų pirmadienis“: kaip atgauti džiaugsmą?
Kasmet trečiasis sausio pirmadienis, šiemet tenkantis 20 dienai, neretai vadinamas „Liūdniausia metų diena“ arba „Blue Monday“. Medicinos ekspertai pastebi, kad būtent žiemos mėnesiais išrašoma daugiausia receptų antidepresantams. Anot specialistų, trumpesnės dienos ir sumažėjęs saulės kiekis gali išprovokuoti nuotaikų svyravimus ir sezoninius afektinius sutrikimus. Tačiau nuo to galima apsisaugoti reguliariai sportuojant, palaikant socialinius ryšius, mąstant pozityviai ir laiku kreipiantis emocinės pagalbos.
Saulės trūkumas ir nuotaikos:
Pernai Vilniuje žiemos mėnesiais saulė vidutiniškai švietė vos 29 minutes per dieną, o vasarą – net 258 minutes, rodo meteorologinių stebėjimų duomenys. Panaši tendencija fiksuota ir kituose Lietuvos miestuose.
Psichologė Rimantė Šilauskienė teigia, kad saulės šviesos trūkumas žiemą gali išbalansuoti biologinius ritmus, sukelti nuotaikų kaitą, nuovargį ir net depresijos simptomus.
„Klinikinė psichologė dr. Kelly Rohan dar 2008 m. pastebėjo ryšį tarp sezoninių pokyčių ir depresijos epizodų. Jos vadovaujami tyrimai, trukę penkerius metus, parodė, kad žmonių, sergančių sezoniniu afektiniu sutrikimu, nuotaika žiemą suprastėja dėl sumažėjusio saulės poveikio. Be to, 2009 m. Nyderlandų mokslininkų tyrimas patvirtino, kad 30–60 metų pacientų grupėje antidepresantų vartojimas žiemą išauga iki 35 proc., palyginti su vasara“, – aiškina R. Šilauskienė.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad visuomenėje terminas „depresija“ kartais vartojamas apibūdinti tiesiog prislėgtai nuotaikai, nors tikroji klinikinė depresija yra kur kas sudėtingesnė ir ilgalaikė būklė.
„Liūdesys dažnai painiojamas su depresija, nes abi būsenos turi panašių simptomų, tačiau skirtumai yra reikšmingi. Paprastas liūdesys netrikdo kasdienės veiklos, o depresija pasireiškia giliu, viską apimančiu liūdesiu, sunkumu atliekant įprastas užduotis ir palaikant santykius. Neretai pasireiškia ir sunkesni simptomai, tokie kaip miego ir apetito pokyčiai. Bet kuriuo atveju, jei liūdesys užsitęsia kelias savaites, būtina pasirūpinti savo emocine sveikata ir kreiptis į specialistą“, – pabrėžia psichologė.
Svarbu kreiptis pagalbos nedelsiant:
Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, teigia, kad laiku kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ypač svarbu pajutus pirmuosius depresijos požymius – tuomet ligą suvaldyti lengviau.
Pasak jo, tokios pagalbos tikimasi sulaukti kuo greičiau, todėl gyventojai, nenorėdami ilgai laukti vizito pas specialistą, renkasi privačias gydymo įstaigas.
„Rimtos emocinės problemos reikalauja neatidėliotino sprendimo. Pastebime, kad visuomenei vis labiau suprantant psichologinių problemų svarbą, daugėja darbdavių, kurie darbuotojams suteikia privatų sveikatos draudimą, apimantį ir psichoterapijos paslaugas. Be to, privatų draudimą gyventojai vis dažniau įsigyja ir patys“, – sako A. Zinevičius.
Eksperto teigimu, sveikatos draudimas leidžia greičiau pasirūpinti savo psichine sveikata ir gauti kokybiškas gydymo paslaugas. Tačiau svarbu atminti, kad tokios paslaugos kompensuojamos tik tuo atveju, jei psichologas ar psichoterapeutas turi licenciją ir dirba ją turinčioje gydymo įstaigoje.
Paprasti būdai geresnei psichinei savijautai:
Psichologė R. Šilauskienė rekomenduoja susikurti kasdienę rutiną, kuri padės apsisaugoti nuo emocinių iššūkių žiemą:
* Reguliariai mankštinkitės. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, „laimės hormonų“, gamybą, mažina stresą ir gerina savijautą. Net trumpa treniruotė ar jogos užsiėmimas namuose gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai.
* Vaikščiokite gryname ore. Buvimas lauke, net ir debesuotą dieną, padeda organizmui gauti natūralios šviesos, kuri reikalinga melatoninui ir serotoninui palaikyti. Pasivaikščiojimai taip pat skatina atsipalaidavimą ir suteikia energijos.
* Palaikykite ryšius su šeima ir draugais. Bendraujant su artimaisiais, išsiskiria oksitocinas, kuris sukuria artumo ir saugumo jausmą bei stiprina emocinį atsparumą.
* Užsiimkite kūrybine veikla (piešimu, rašymu, mezgimu, grojimu muzikos instrumentu ir pan.). Tai padidina endorfinų, dopamino ir serotonino kiekį organizme, nukreipia mintis pozityvia linkme ir mažina nerimą.
* Praktikuokite meditaciją, dėkingumo pratimus ir kvėpavimo technikas. Tai gali nuraminti protą, o dienoraščio rašymas – padėti išreikšti susikaupusias emocijas ir sumažinti vidinę įtampą.
