Ar jaučiate skausmą žandikaulyje arba girdite traškesį? Kineziterapija gali būti veiksminga priemonė SAŽS (smilkininio apatinio žandikaulio sąnario) sutrikimams gydyti.
Spengimas ausyse, skausmas smilkiniuose ar aplink ausis, dantų griežimas ir dilimas, nemalonus jausmas, tarsi žandikaulis užstrigtų plačiau išsižiojus – visa tai gali būti susiję su SAŽS sutrikimais. Apie šių sutrikimų priežastis, pirmuosius požymius ir veiksmingus gydymo būdus pasakoja odontologijos klinikos „Denticija“ veido ir žandikaulio kineziterapeutė Agnė Gelūnė.
Pasak specialistės, pacientai dažniausiai kreipiasi dėl žandikaulio traškėjimo, diskomforto sąnaryje ar dantų dilimo. Tačiau ji pastebi, kad daugelis žmonių ilgą laiką ieško pagalbos kitose srityse, nes simptomai gali pasireikšti kaip ausies skausmas, galvos skausmas ar net spengimas ausyse.
„Dažnai pacientai lankosi pas otorinolaringologą (LOR), kuris neranda skausmo priežasties ir neįtaria, kad ausies skausmas gali būti susijęs su žandikauliu. Panašiai ir su galvos skausmais – jei jie jaučiami smilkinių srityje, tai gali rodyti įtampą žandikaulyje“, – aiškina A. Gelūnė.
Kai kuriems pacientams SAŽS funkcijos sutrikimai pasireiškia ne skausmu, o mechaniniais požymiais: išsižiojant žandikaulis krypsta į šoną, sunku ilgai išlaikyti burną atvirą odontologo kėdėje, kramtant girdimas spragsėjimas.
„Jei negalite išsižioti valandą vizito metu arba jaučiate diskomfortą sąnario srityje, tai rodo, kad sistema neveikia tinkamai“, – įspėja „Denticija“ kineziterapeutė.
Paslėpti signalai – kas sukelia SAŽS sutrikimus?
SAŽS sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl įvairių veiksnių: gyvenimo būdo, įpročių ir biomechaninių pokyčių.
„Valgome vis daugiau minkšto, termiškai apdoroto maisto ir mažiau kalbame. Žandikauliai ir raumenys, negaudami pakankamai krūvio, silpsta. Tai ypač svarbu vaikystėje – jei liežuvis nėra taisyklingoje padėtyje, tinkamai nesivysto viršutinis gomurys, dantys netelpa ir formuojasi netaisyklingas sąkandis“, – teigia A. Gelūnė.
Prie sutrikimų dažnai prisideda ir stresas – žmogus nesąmoningai sukanda dantis, įsitempę raumenys keičia veido kontūrą, sukelia jautrumą, galvos ir kaklo skausmus.
SAŽS disfunkciją taip pat gali sukelti traumos, operacijos ar ortodontinis gydymas. Tačiau, pasak specialistės, net ir tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokie įpročiai ar įtampa prisidėjo prie problemos atsiradimo.
„Svarbu suprasti, kad SAŽS sutrikimai beveik niekada neturi vienos priežasties. Tai kompleksinė sistema, apimanti struktūrinius, funkcinius ir emocinius veiksnius“, – pabrėžia kineziterapeutė.
Kaip įvertinama būklė ir nuo ko prasideda gydymas?
Jei simptomai tampa nuolatiniai ir trukdo kasdienei veiklai, verta kreiptis į specialistą, kuris įvertins ne tik žandikaulio sąnarį, bet ir visą veido bei viršutinės kūno dalies funkcinę sistemą. Vienas iš gydymo būdų – SAŽS kineziterapija.
„Tai nėra tik darbas su skaudančiu tašku. Pirmojo vizito metu įvertinama bendra organizmo būklė – sąnario judesiai, amplitudės, liežuvio padėtis, kramtomieji raumenys, laikysena, asimetrijos ir net paciento darbo vietos ergonomika“, – pasakoja A. Gelūnė.
Be klinikinės apžiūros, taikomi ir specialūs testai: raumenų testavimas, Meersseman testas, okliuzijos įvertinimas. Ši informacija padeda sudaryti tikslų ir individualų gydymo planą.
SAŽS kineziterapija yra nuoseklus procesas, kuriame svarbiausia ne technologijos, o paciento sąmoningas dalyvavimas. Pratimai skirti ne tik raumenų atpalaidavimui, bet ir funkcinių įpročių korekcijai.
„Nenaudojame jokių specialių aparatų. Svarbiausia – nuoseklus darbas, pagrįstas raumenų veiklos, kvėpavimo, liežuvio padėties ir kitų veiksnių korekcija. Rezultatai labai priklauso nuo paciento įsitraukimo į procesą“, – pabrėžia specialistė. Kai kuriems pacientams pakanka kelių susitikimų, o kitiems prireikia 6–8 ar daugiau vizitų.
Skirtingi atvejai – individualūs gydymo plano scenarijai
Nors daugelis SAŽS sutrikimų vystosi palaipsniui dėl ilgalaikių įpročių ar gyvenimo būdo, pasitaiko ir staigių atvejų – po traumų ar chirurginių intervencijų. Tokiais atvejais taikomi tie patys gydymo principai, tačiau eiga, tempas ir tikslai gali skirtis.
„Po traumų ir operacijų svarbu nedelsti ir pradėti atstatyti judesį iš karto, kai tik leidžia chirurgas. Tai padeda išvengti sąaugų susidarymo, gerina limfotaką ir kraujotaką, trumpina atsigavimo laikotarpį“, – aiškina A. Gelūnė.
Tokiu atveju krūvis didinamas palaipsniui, stebint paciento reakcijas ir vengiant provokuoti papildomus simptomus. Gydymas dažnai pradedamas dar prieš planinę operaciją, kad vėliau būtų lengviau atstatyti funkciją.
Kita dažna situacija – pacientai, kurie tuo pačiu metu gydomi ortodontiškai. Vien breketais ar dantų tiesinimo kapomis neįmanoma išspręsti problemos, jei raumenys ir liežuvis funkcionuoja netinkamai.
„Beveik visiems pacientams, nešiojantiems ortodontinius aparatus, kineziterapija yra rekomenduojama. Sąkandžio problemos rodo, kad mūsų sąnarys, veido raumenys ir liežuvis veikia netaisyklingai“, – sako „Denticija“ kineziterapeutė.
Ortodontinis gydymas keičia ne tik dantų padėtį, bet ir raumenų tonusą, jų padėtį ir kartais net žmogaus laikyseną. Todėl tik kompleksinis požiūris užtikrina, kad rezultatai bus ne tik estetiniai, bet ir užtikrins kokybišką funkciją.
Ką daryti, jei kineziterapija nepadeda?
Net ir nuosekliai taikoma SAŽS kineziterapija ne visada duoda greitą ar norimą rezultatą. Pasak specialistės, tam įtakos gali turėti gretutinės ligos, vartojami vaistai ar ribotas paciento įsitraukimas. Kai kuriais atvejais reikalingas kitų sričių specialistų įtraukimas.
„Kineziterapijos efektyvumą gali mažinti gretutinės ligos, vartojami vaistai ir paciento nepakankamas įsitraukimas į procesą. Tačiau visada rekomenduoju pradėti nuo neinvazinių metodų ir stengtis susiformuoti taisyklingus įpročius“, – sako A. Gelūnė.
Jei situacija sudėtingesnė, pacientas gali būti nukreipiamas pas psichologą ar psichiatrą streso valdymui, pas šeimos gydytoją dėl galimo maistinių medžiagų trūkumo, o retais atvejais – sprendžiama dėl kitų priemonių, pavyzdžiui, botulino injekcijų. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad net jei prireikia papildomų priemonių, darbas su raumenų funkcija ir įpročiais yra būtinas ilgalaikiam rezultatui pasiekti.
Jei atpažinote save šiame tekste, kviečiame į veido ir žandikaulio kineziterapeuto konsultaciją klinikoje „Denticija“. Lauksime jūsų adresu: Kovo 11-osios g. 49, Kaunas. Registracija ir daugiau informacijos telefonu +370 660 07770 arba internetu www.denticija.lt.
