Kaunas išstūmė Vilnių iš lyderio pozicijų pagal mokinių švietimo rezultatus. Ilgus metus pirmavusi sostinė užleido vietą Kaunui savivaldybių reitinge, kurį kasmet sudaro žurnalas „Reitingai“. Naujausi reitingai buvo pristatyti trečiadienį.
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas spaudos konferencijoje teigė, kad savivaldybės Lietuvoje skiriasi pagal prioritetus. Vieniems svarbiausia pastatų būklė – stogai, langai, grindys, kitiems – mokytojai ir jų aplinka, o tretiems – mokinių pasiekimai. Jis pridūrė, kad Kaune mokinių rezultatai gerėja dėl didelio dėmesio švietimui.
G. Sarafinas pateikė pavyzdį, kaip savivaldybės vadovai gali daryti įtaką rezultatams: „Jeigu, pavyzdžiui, kokioje nors Akmenėje meras pasikviečia mokyklų vadovus ir sako: Brangieji, duosiu viską, ko norit, bet rezultatai kasmet turi gerėti, jie gerėja.“
Vilnius nusmuko į antrą vietą savivaldybių reitinge pagal mokinių pasiekimus. „Reitingų“ redaktorius pažymėjo, kad Vilniuje visada buvo didelis atotrūkis tarp stiprių ir silpnų mokyklų. Jis teigė, kad į atrankines mokyklas konkursai siekia penkis žmones į vieną vietą, o tai rodo, kad gerų mokyklų Vilniuje trūksta.
Po Kauno ir Vilniaus, trečioje vietoje rikiuojasi Marijampolė, ketvirtoje – Šiauliai, o penktoje – Palanga.
„Reitingų“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė pridūrė, kad jei bent viena gimnazija iš savivaldybės patenka į pirmąjį 60-uką arba 100-tuką, tai rodo gerą švietimo lygį toje savivaldybėje. Be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, į pirmąjį šimtuką pateko kelios Marijampolės, Alytaus, Šiaulių ir Mažeikių gimnazijos.
Gimnazijų rikiuotė:
Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius, pirmauja Vilniaus licėjus. Vilniaus jėzuitų gimnazija išstūmė Kauno technologijos universiteto gimnaziją (KTU) iš antros vietos, o KTU gimnazija nukrito į trečiąją. M. Biržiškos gimnazija pakilo į ketvirtą vietą, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija nusmuko į penktą.
Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose pirmauja Klaipėdos licėjus. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija pakilo į antrą vietą. Planuojama, kad ši gimnazija bus perkelta prie atrankinių gimnazijų, nes vėl gavo teisę atsirinkti mokinius. Kauno „Saulės“ gimnazija užėmė trečią vietą, privataus Vilniaus „Saulės“ gimnazija – ketvirtą. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija nukrito į penktą vietą.
Gimnazijų reitingai buvo sudaryti remiantis 2023 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatais, atsižvelgiant į egzaminų svarbą stojant į aukštąsias mokyklas ir abiturientų skaičių, laikiusių egzaminus. Daugiausia dėmesio skirta lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatams, mažiau – anglų kalbos, istorijos ir biologijos egzaminams.
Taip pat buvo vertinama, kiek gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas ir kiek išvyko studijuoti į užsienio universitetus. 2023 metais gimnazijas baigė 27 242 jaunuoliai, iš kurių 825 pasirinko studijas užsienyje.
Pagal mokinių pasiekimus pradinių mokyklų ir progimnazijų reitinge pirmauja Vilnius ir Kaunas. Tarp pagrindinių mokyklų aukštą lygį pavyksta išlaikyti Plungės, Visagino, Lazdijų, Prienų, Kėdainių, Klaipėdos ir Kauno rajono pagrindinėms mokykloms.
Universitetų rikiuotė:
Geriausiųjų universitetų penketukas išlieka nepakitęs: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU). KTU šiemet nusileido LSMU 1,09 balo.
„Reitingų“ pranešime teigiama, kad jau trečius metus vyksta arši kova tarp universitetų dėl antros ir trečios vietų, o tai yra gera žinia stojantiesiems.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) rikiuojasi ketvirtoje vietoje, o Vilniaus Gedimino technikos universitetas – penktoje.
Tarp privačių universitetų lyderystę išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus ir Kauno kolegijos. Lietuvos inžinerijos kolegija liko trečioje vietoje. Klaipėdos valstybinė kolegija užėmė ketvirtą vietą, o Lietuvos jūreivystės akademija – penktą.
Privačių kolegijų geriausiųjų trejetukas pasikeitė dėl naujų mokslo veiklos reikalavimų valstybės kolegijoms. Šv. Ignaco Lojolos kolegija pakilo į pirmą vietą, Lietuvos verslo kolegija – į antrą, o SMK Aukštoji mokykla – į trečią.
Atlyginimų skirtumai:
Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad universitetų absolventai įsidarbina tolygiai, tačiau jų atlyginimų skirtumai, praėjus 18 mėnesių po studijų baigimo, yra dideli.
„Reitingų“ duomenimis, 2023 metais, praėjus 18 mėnesių po studijų, didžiausius atlyginimus gauna LSMU absolventai: 3383 eurus (po bakalauro ir vientisųjų studijų) ir 5238 eurus (po magistrantūros, rezidentūros ir profesinių studijų). Po doktorantūros studijų geriausiai uždirba Klaipėdos universiteto absolventai – 7898 eurus.
Po pirmos ir trečios pakopų studijų geriausiai uždirba ISM absolventai: 2579 eurus ir 6234 eurus, o po antros – Balstogės universiteto filialo (BUF) Vilniuje absolventai – 8644 eurus.
„Reitingų“ teigimu, Lietuvos universitetai buvo vertinami pagal 42 skirtingus parametrus, suskirstytus į penkis kriterijus: alumnų sukuriamą pridėtinę vertę, darbdavių nuomonę, mokslo, meno ir sporto veiklą bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui. Mažesnis dėmesys skirtas studentų ir studijų rodikliui, konkuravimui tarptautinėje studijų erdvėje bei akademiniam personalui.