Lietuva ruošiasi galimoms krizėms kurdama unikalų atsiskaitymo būdą – mokėjimo kortelių sistemą, veikiančią be interneto ryšio. Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad ši sistema bus ypač svarbi mobilizacijos atveju, kai interneto prieiga gali būti apribota arba visai nutrūkti.
„Ši sistema Lietuvoje ne tik planuojama, bet ir aktyviai kuriama. Esame apie tai užsiminę ir anksčiau, tačiau dabar vyksta intensyvus pasirengimas. Mobilizacijos metu, jei nebūtų interneto ryšio, žmonės galėtų atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir mokėjimo kortelėmis“, – BNS sakė S. Krėpšta.
LB valdybos narys pabrėžė, kad nemaža dalis gyventojų yra įpratę atsiskaityti kortelėmis ir retai nešiojasi grynuosius. „Toks papildomas funkcionalumas padidintų šalies atsparumą įvairioms nenumatytoms situacijoms mobilizacijos metu“, – teigė jis.
Pasak S. Krėpštos, iniciatyva sukurti šią sistemą kilo institucijoms gavus užduotį iš ankstesnės Vyriausybės – pasiruošti galimai mobilizacijai. Seimas taip pat pritarė Mokėjimų įstatymo pataisoms, kurios leistų vartotojams atlikti mokėjimus kortele net ir nesant ryšio, taip pat iš sąskaitų, kurioms taikomas areštas, arba viršijant sąskaitos likutį, kai nėra galimybės patikrinti šių duomenų.
Jei Seimas priims šias pataisas pavasario sesijoje, mokėjimų sistema be interneto ryšio galėtų pradėti veikti per kelis mėnesius, teigia LB valdybos narys.
„Reuters“ pranešė, kad panašias sistemas kuria ir kitos Šiaurės Europos šalys – Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Estija. Šios sistemos būtų naudojamos kaip atsarginis variantas nutrūkus interneto ryšiui, pavyzdžiui, dėl diversijos.
Tokie planai paskelbti po to, kai Baltijos jūros regione užfiksuota keletas neaiškių pažeidimų svarbiai povandeninei infrastruktūrai. Vakarų žvalgybos tarnybos dėl šių incidentų kaltina Rusiją, įtardamos ją diversijos aktais.
S. Krėpšta pabrėžė, kad LB kuriama sistema pirmiausia skirta mobilizacijos atvejui, tačiau neatmetė galimybės ją pritaikyti ir kitoms situacijoms, kai šalyje nutrūktų interneto ryšys.
„Šiuo metu koncentruojamės į mobilizaciją, siekdami užtikrinti, kad šis funkcionalumas būtų prieinamas paskelbus mobilizaciją. Tačiau, jei diskusijos tęsis, mechanizmą bus galima pritaikyti ir kitoms aplinkybėms“, – sakė S. Krėpšta.
Jis taip pat pridūrė, kad mobilizacijos metu, naudojantis šia sistema, būtų galima įsigyti tik būtiniausių prekių už tam tikrą sumą.
„Kalba eina apie maisto prekių parduotuves, vaistines ir degalines. Tai nebūtų bet koks atsiskaitymas bet kurioje kavinėje. Tai būtų ribotas būtiniausių prekių sąrašas“, – paaiškino LB valdybos narys.
Be to, centrinis bankas užtikrina, kad mobilizacijos metu, sutrikus ryšiui ar elektros tiekimui, bent dalyje bankomatų būtų galima išsiimti grynųjų pinigų.
Sistema kuriama bendradarbiaujant LB, Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui, suderinant ją su „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėmis, bankais ir prekybininkais.
Pagal naujausią Europos Centrinio Banko (ECB) apklausą, pernai Lietuvoje fizinėse prekybos vietose 54 proc. mokėjimų buvo atliekami grynaisiais pinigais.
