Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, itin išpopuliarėjo elektriniai paspirtukai. Tačiau kartu su šia nauja transporto priemone iškilo ir naujos problemos – ličio jonų baterijų gaisrai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį, kad nors tinkamai naudojamos ličio jonų baterijos yra saugios, netinkamas elgesys su jomis gali sukelti gaisrą. Mechaniniai pažeidimai, netinkamas įkrovimas ar per didelis naudojimo intensyvumas – tai tik keletas veiksnių, galinčių lemti nelaimę.
Gaisrų gesinimo specialistai perspėja, kad ličio jonų baterijų gaisrai yra itin pavojingi dėl jų greito plitimo. Dažnai gaisro pradžia primena sprogimą, o užsiliepsnojusi baterija dega labai intensyviai. Sudėtingiausia tai, kad baterijos dažniausiai būna įmontuotos prietaiso viduje, kas apsunkina gesinimo medžiagų patekimą į degimo židinį.
Ličio baterijos naudojamos ne tik paspirtukuose, bet ir mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose bei kituose prietaisuose. Jų degimas skiriasi nuo įprastų gaisrų, todėl ir gesinimo būdai yra kitokie. Paspirtuko ličio baterija yra įdėta į metalinį korpusą, kuris turėtų apsaugoti ją nuo mechaninių pažeidimų. Tačiau stiprus smūgis ar korpuso deformacija gali pažeisti bateriją ir sukelti gaisrą. Tokioje situacijoje efektyviausias gesinimas yra tada, kai gesinimo medžiaga patenka tiesiai į degimo zoną, o tai ne visada įmanoma.
Paprastesniais atvejais, pavyzdžiui, užsidegus mobiliajam telefonui ar nešiojamajam kompiuteriui, galima tiesiog įmesti prietaisą į indą su vandeniu. Tačiau su paspirtuku tai padaryti sudėtinga. Standartiniai gesintuvai taip pat ne visada veiksmingi, nes jų srovė gali nepasiekti gaisro židinio metalinės dėžės viduje.
Kaip atpažinti, kad ličio baterija gali užsidegti? Pirmasis požymis – iš baterijos pradeda skverbtis daug baltų dūmų, kurie vėliau užsiliepsnoja. Degimo trukmė priklauso nuo baterijos dydžio ir gesinimo veiksmų.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Baterija yra išsipūtusi, matomi mechaniniai pažeidimai, įkraunant ji labai stipriai kaista, kibirkščiuoja. Siekiant išvengti nelaimės, elektrinius paspirtukus, riedžius ar dviračius reikia naudoti atsargiai, saugoti nuo smūgių ir mechaninių pažeidimų. Taip pat svarbu vengti drėgmės, todėl nerekomenduojama jais važinėti lyjant.
Ką daryti, jei paspirtukas užsidegė patalpoje? Pirmiausia reikia atjungti jį nuo elektros tinklo ir kviesti ugniagesius gelbėtojus. Degimo metu išsiskiria pavojingos medžiagos, todėl reikia pasirūpinti savo saugumu. Jei įmanoma, degantį paspirtuką reikėtų patraukti toliau nuo degių medžiagų. Jei nėra pavojaus nudegti ar patirti elektros smūgį, galima bandyti gesinti patiems. Bet koks gesintuvas gali padėti apgesinti aplinkui esančias degias medžiagas.
Po gaisro sudegusį paspirtuką reikia transportuoti atsargiai, nes baterijose yra elektrolito. Jam patekus ant odos, ją reikia nuplauti vandeniu. Taip pat reikėtų žinoti, kad ličio baterijos turi tendenciją vėl užsidegti per artimiausias 12 valandų.
Svarbu įkrauti elektrinį paspirtuką pagal gamintojo rekomendacijas, naudojant tinkamus ir techniškai tvarkingus įkroviklius. Jokiu būdu negalima palikti paspirtuko be priežiūros įkraunant, ypač naktį. Taip pat pavojinga įkrauti paspirtukus laiptinėse ar evakuacijos keliuose, nes kilęs gaisras gali užblokuoti išėjimą. Įkrovimo vietą reikia parinkti taip, kad gaisro atveju būtų galima saugiai pasišalinti iš patalpos.
