Ar tikrai reikia sukti laikrodžius ir kaip išmanieji įrenginiai nustato laiką?
Europos Parlamentas jau pritarė siūlymui atsisakyti laiko sukiojimo, tačiau Europos Sąjungos valstybės narės vis dar nesutaria dėl šio klausimo. Tai reiškia, kad paskutinį spalio savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva, kaip ir didžioji dalis Europos šalių, vėl persuks laikrodžius į žiemos laiką. Šis kasmetinis veiksmas gali turėti įtakos žmonių savijautai ir sukelti klausimų dėl išmaniųjų įrenginių tikslumo. Tačiau ekspertai ramina, kad dėl pastarojo nerimauti neverta – laiko persukimas praktiškai neturi jokios įtakos įrenginių veikimui.
„Laiko persukimas labiau veikia mūsų biologinį ritmą nei šiuolaikinius išmaniuosius įrenginius. Pastarieji yra visiškai nejautrūs laiko pokyčiams. Duomenys perduodami interneto protokolu (IP) per ryšio bokštus, duomenų centrus ir maršrutizatorius. Tai reiškia, kad išmaniuosiuose telefonuose ar kompiuteriuose rodomas laikas automatiškai sinchronizuojamas su atominiu laikrodžiu milisekundžių tikslumu“, – teigia Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Tiksliausias pasaulyje atominis laikrodis iš tikrųjų yra sudėtinga sistema, kurią sudaro daugiau nei 640 atominių laikrodžių, veikiančių 75 laboratorijose. Šie laikrodžiai skaičiuoja šviesos virpesius, atsirandančius atomuose – vadinamąsias atomines sekundes, o duomenys visame pasaulyje perduodami ir tikslinami per palydovus.
Pasak Mindaugo Raubos, „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, įrenginių sutrikimai dėl laiko sukiojimo pasitaikydavo anksčiau, dažniausiai senuose serveriuose, kurių IT procesai buvo itin priklausomi nuo laiko.
„Paskutinį kartą apie serverio užstrigimą dėl pasukto laiko teko girdėti gal 2012 metais. Retas beprisimena paniką, kilusią artėjant 2000-iesiems. Buvo tikima, kad dėl naujo tūkstantmečio sutriks IT sistemos, nebeveiks kompiuteriai ir kiti įrenginiai. Tačiau toks scenarijus nepasitvirtino ir pasirodė esąs tuščias gąsdinimas. Šiandien toks scenarijus apskritai neįmanomas“, – sako Mindaugas Rauba.
Žmonės, dirbantys skirtinguose miestuose, kartais pastebi, kad jų išmaniųjų įrenginių rodomas laikas nesutampa su kolegų laiku kitame mieste. Skirtumas gali siekti net 1–2 minutes. Taip gali nutikti dėl padėties nustatymo sistemos (GPS) ir prastos sinchronizacijos tarp serverio bei kompiuterio.
„Nustatant tikslią įrenginio buvimo vietą, GPS naudojasi aplink Žemę skriejančių palydovų ryšiu. Jei naudojamas įrenginys, pavyzdžiui, kompiuteris, laiką sinchronizuoja per internetą iš serverio ir ši sinchronizacija veikia netinkamai, gali trumpam atsirasti nedidelė laiko paklaida. Tačiau tai neturi nieko bendro su laiko sukiojimu pavasarį ir rudenį“, – aiškina M. Rauba.
„Bitės“ ekspertai, ruošdamiesi laiko sukimui iš spalio 26-osios į 27-ąją, pataria nepamiršti įrenginių, kurie neturi prieigos prie interneto ar ryšio tinklo: įvairių buities prietaisų, automobilių, kurie nėra prijungti prie interneto skydelių, mechaninių laikrodžių.
„Įrenginių, kurių laiko rodmenis reikia persukti rankiniu būdu, vis mažėja. Mūsų aplinkoje daugėja ne tik išmaniųjų laikrodžių, bet ir išmaniųjų namų, kur didžioji dalis buities prietaisų ir sistemų gali būti sujungti į bendrą interneto tinklą. Tad, kad ir kaip juokingai skambėtų, tik laiko klausimas, kada nebereikės rūpintis laiko persukimu. Jis visuose mūsų įrenginiuose atsinaujins savaime“, – teigia M. Rauba.
Idėja taupyti energiją sukiojant laiką gimė daugiau nei prieš šimtą metų – 1895 m. Jungtinėje Karalystėje. Tačiau pirmieji laiko sukiojimą išbandė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu – 1916–1918 metais. Nuo 1980 metų vasaros laikas įvestas Europos Sąjungos (ES) valstybėse, Lietuva jį naudoja nuo 1981-ųjų.
2000 m. laiko persukimas Lietuvoje buvo panaikintas, bet po trejų metų vėl grįžta prie vasaros laiko įvedimo. 2019 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą rudenį ir pavasarį nuo 2021-ųjų, tačiau ES šalys vis dar nesusitaria dėl šio klausimo.
