Seimas žengia žingsnius dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo link ir siekia apibrėžti startuolio sąvoką. Parlamentarai planuoja patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės gali būti priskirtos startuoliams ir pretenduoti į valstybės paramą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) parengti projektai sulaukė bendro sutarimo po pateikimo Seime. Ekonomikos komitetas toliau svarstys šiuos siūlymus, o gruodžio viduryje jie vėl bus grąžinti į plenarinių posėdžių salę.
Neringa Morozaitė-Rasmussen, ekonomikos ir inovacijų viceministrė, teigė, kad šių projektų tikslas – sukurti teisinį pagrindą Inovacijų agentūrai, kuri vertins įmones, siekiančias gauti valstybės paramą, ir spręs, ar jos turi didelį bei inovacijomis grįstą verslo potencialą.
Šiuo metu startuoliais laikomos labai mažos arba mažos įmonės, įregistruotos Juridinių asmenų registre ne ilgiau nei prieš 5 metus. Vis dėlto, viceministrės teigimu, kai paramos siekiančios įmonės vertinamos skirtingų institucijų tik pagal dydį ir gyvavimo trukmę, iškyla rizika, kad lėšos bus paskirstytos netiksliai. Patikslinus įstatymą, startuoliai būtų aiškiau atskirti nuo kitų smulkių įmonių.
Pasak viceministrės, priėmus šį aktą, būtų užtikrinta, kad parama, skirta startuoliams, pasiektų būtent juos. Taip pat siekiama paspartinti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą Lietuvoje. Nauji projektai įgyvendina Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto aktą.
Neringa Morozaitė-Rasmussen aiškino, kad priėmus įstatymo projektus, bus įgyvendintos skubiausios ES reglamento nuostatos dėl nacionalinių kompetentingų institucijų paskyrimo. Tai leis Lietuvai išlikti konkurencingai ir tarp pirmųjų inovacijų srityje.
Inovacijų agentūra ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) taps pagrindinėmis DI priežiūros institucijomis. Agentūra tvirtins įstaigas, norinčias gauti notifikaciją teikti DI sistemų vertinimo paslaugas visoje ES, o RRT prižiūrės DI sistemų rinką. Sertifikuotos įmonės ir mokslo institucijos vertins didelės rizikos DI sistemas, siekdamos užtikrinti tokių produktų saugumą.
Lietuva taps viena pirmųjų ES šalių, kuriančių bandomąją DI aplinką – vadinamąją dirbtinio intelekto „smėliadėžę“. ES Dirbtinio intelekto aktas įsigaliojo šių metų rugpjūčio 2 d., o didžioji dalis nuostatų bus taikoma nuo 2026 m. rugpjūčio.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, DI technologijų naudojimas Lietuvoje išaugo nuo 4,9 proc. iki 8,8 proc. Tikėtina, kad šis skaičius augs, todėl įmonėms svarbu laikytis ES reikalavimų, kad išvengtų baudų.
