Kauno teisėjo A. Purvainio byla: etikos pažeidimai ir galimas spaudimas kolegoms
Teisėjų etikos ir drausmės komisija ketvirtadienį priėmė sprendimą iškelti drausmės bylą buvusiam Kauno apylinkės teismo pirmininkui Arūnui Purvainiui, kuris šiuo metu tame pačiame teisme dirba teisėju. Toks sprendimas priimtas dėl nepagarbaus bendravimo su kolegomis teisėjais ir teismo personalu.
Nacionalinės teismų administracijos atstovė Vija Kudzienė patvirtino šią informaciją BNS naujienų agentūrai.
Komisijos pirmininkas Marius Bajoras pranešė, kad drausmės byla bus perduota Teisėjų garbės teismui, kuris įvertins situaciją ir priims sprendimą. Teismas gali nutraukti bylą, jei nerandama pagrindo drausminei atsakomybei arba praleistas terminas, apsiriboti svarstymu arba skirti nuobaudą. Galimos nuobaudos – pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas arba siūlymas Respublikos prezidentui atleisti teisėją iš pareigų.
Vasario pabaigoje portalas „15min“ pranešė, kad Teisėjų taryba kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją su siūlymu iškelti drausmės bylą A. Purvainiui po to, kai teismo darbuotojai ir teisėjai pateikė skundus dėl jo netinkamo elgesio.
Komisija analizavo kelis galimus A. Purvainio netinkamo elgesio epizodus, įvykusius nuo 2022 metų gegužės mėnesio, ir nustatė, kad daugumoje atvejų yra pažeidimų požymių.
Remiantis komisijos duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 16 d. teisėjų susirinkimo garso įrašas rodo, kad A. Purvainis ribojo teisėjų galimybes reikšti savo nuomonę, nuolat pertraukdavo ir ignoravo juos, vartodamas tokius pasakymus kaip „iš kokios epochos, teisėja, esate?“ arba „liaudiškai tariant, nenusileiskime iki vaikų darželio lygio“.
Tų pačių metų rugsėjo 13 d. susirinkimo įrašas atskleidė, kad diskutuojant apie Kauno apygardos teismo pastabas dėl nuteistųjų bausmės švelninimo prašymų nagrinėjimo, A. Purvainis, nors ir išsakė svarbias pastabas dėl darbo kokybės, bendravo ne visai dalykiškai ir korektiškai. Jis kritikavo susirinkime nedalyvavusius teisėjus, teigdamas, kad „tas, kas ieško problemų kitur, nekaip atrodo gimtame lauke“, „apygarda pastebėjo šitą klastą“ ir „apygarda juokiasi, kad du kartus klausimas išspręstas tame pačiame teisme“.
Komisija taip pat nustatė, kad A. Purvainis kitų teisėjų ir darbuotojų akivaizdoje nepagarbiai atsiliepdavo apie kai kuriuos teisėjus, žemindamas juos tokiais pasakymais kaip „pasižiūrėk, kaip atrodo pati teisėja“, „ji padarys gėdą teismui“, „stoties lygis“, „negalima pasitikėti“ arba „žemiau plintuso“.
Komisijos teigimu, toks buvusio teismo pirmininko elgesys gali būti laikomas teisėjo vardo žeminimu ir kenkimu teisminės valdžios autoritetui, o tai sudaro pagrindą A. Purvainiui taikyti drausminę atsakomybę. Jie pabrėžė, kad A. Purvainis, bendraudamas su teisėjais ir teismo personalu, buvo nekorektiškas, nemandagus, negerbė kitų asmenų, įžeidinėjo ir menkino kolegų darbą. Toks elgesys nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis.
Komisija ketvirtadienį paskelbė, kad yra požymių, jog buvęs teismo pirmininkas pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo reikalavimus, taip pat pavyzdingumo ir solidarumo principus.
Be to, Teisėjų etikos ir garbės komisija nustatė, kad A. Purvainis laikėsi nepriimtino požiūrio į teisėjų nepriklausomumo principą teismo vidinio administravimo veikloje, o jo elgesys nebuvo grindžiamas nepriklausomumo ir nešališkumo gerbimu bei puoselėjimu.
Pavyzdžiui, sprendžiant suėmimo klausimą, buvęs pirmininkas buvo nurodęs teisėjai, kad reikia patenkinti prokurorų prašymą. Taip pat jis liepdavo teisėjams pasiaiškinti dėl priimtų procesinių sprendimų, reikšdavo kritiką remdamasis subjektyviu įsivaizdavimu, o ne teisiniais argumentais, apie tai, apie kokius sprendimus turi būti komunikuojama žiniasklaidai.
Komisija konstatavo, kad tokiais veiksmais buvęs teismo pirmininkas darė spaudimą teisėjams dėl priimamų ar jau priimtų sprendimų, kišosi į teisėjų nepriklausomumą ir peržengė jam, kaip vidaus administratoriui, suteiktus įgaliojimus.
Ji taip pat nustatė, kad A. Purvainio veiksmuose, kuomet jis davė žiniasklaidos atstovei nurodymus, kad tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų sprendimų, sudarė kliūtis dalyvauti policijos organizuotame renginyje, yra teisingumo, nešališkumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo ir padorumo principų pažeidimo požymių.
Nors buvo užfiksuoti neleistino elgesio atvejai, kurie neprisidėjo prie emociškai saugios darbo aplinkos, komisija nenustatė psichologinio A. Purvainio smurto konkrečios teisėjos atžvilgiu. Ji teigė, kad netinkamas buvusio pirmininko elgesys nebuvo nukreiptas išimtinai į vieną teisėją.
Komisija jau įvertino šiuos netinkamo elgesio atvejus kaip turinčius Teisėjų etikos kodekso pažeidimo požymių ir nemato būtinybės atskirai konstatuoti psichologinio smurto ar mobingo pasireiškimo išimtinai vienos iš teisėjų atžvilgiu kaip savarankiško drausminės atsakomybės pagrindo.
A. Purvainis balandžio pabaigoje vykusiame Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdyje teigė pasigedęs įrodymų dėl minėtų etikos pažeidimų ir sakė, kad yra „daug išrinktų citatų, frazių“.
Teisėjas tuomet teigė, kad teikime, kuriame suformuluoti keturi kaltinimai, argumentai yra labiau nukreipti į jo asmenį, o ne į konkrečius veiksmus, elgesį ar faktus, kuriuos būtų galima objektyviai vertinti teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Jis taip pat teigė nematantis jokių mobingo požymių savo veiksmuose ir jaučiantis kolektyvo palaikymą.
A. Purvainio kadencija Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigose baigėsi balandžio 10 dieną. Šiuo metu jis dirba to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju. Laikinai teismui vadovauja pirmininko pavaduotoja Vaida Motiejūnienė.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas M. Bajoras pabrėžė, kad pareigų pasikeitimas nesudaro pagrindo nutraukti drausmės bylos svarstymo procedūras, nes A. Purvainis nėra praradęs teisėjo statuso, o tai reiškia, kad jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
