Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai iš nedraugiškų šalių įsigytų dronų. Apie tai pirmadienį pranešė įvairių institucijų atstovai.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė informavo žurnalistus, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su bepiločių orlaivių pirkimu, kuris buvo inicijuotas ir įvykdytas 2024 metų rudenį.
Ministrė paaiškino, kad tokio sprendimo priežastis – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento raštas, kuriame nurodoma, jog esama pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, iš tiesų galėjo būti pagaminti ir surinkti už Europos Sąjungos ir NATO ribų, konkrečiai – šalyse, kurios Lietuvai nėra draugiškos. Taip pat įtarimų kelia ir duomenų perdavimo infrastruktūros kilmė.
D. Šakalienė pabrėžė, kad tokie dronai turėtų būti gaminami Europos Sąjungoje arba NATO šalyse, o programuojami Lietuvoje. Anot ministrės, galimai nusikalstama veika buvo įvykdyta 2024 metų rudenį, kai buvo paskelbtas dronų pirkimas. Šiuos orlaivius naudojo Šaulių sąjunga ir Krašto apsaugos sistemos institucijos.
Dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ministrė neatsakė į klausimą, ar dronai vis dar naudojami. Ji taip pat nepatvirtino, bet ir nepaneigė, ar bepiločiai orlaiviai buvo pagaminti Kinijoje.
Pasak D. Šakalienės, šalių, iš kurių draudžiama pirkti technologijas, sąrašas yra gana trumpas. Ji pabrėžė, kad Lietuva vertina situaciją pagal teisinį reguliavimą, kuris nuo 2023 metų sausio 1 dienos draudžia tam tikrus pirkimus iš tam tikrų valstybių. Ministrė pridūrė, kad darant išimtis, būtina laikytis labai griežtų reikalavimų.
Ji taip pat nurodė patikrinti visus 2023 ir 2024 metais atliktus bepiločių orlaivių pirkimus, siekiant įvertinti, ar juose taip pat nėra nusikalstamos veikos požymių. Nustačius daugiau tokių atvejų, bus kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė informavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kovo 24 dieną pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą. Šiuo metu atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika. Kol kas įtarimai jokiems asmenims nepateikti.
N. Grunskienė neatmetė galimybės, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį vykdomas tyrimas ar pareiškiami įtarimai, gali keistis. Prokurorė neįvardino nei įtariamos įmonės, nei galimos sandorio sumos, teigdama, kad bet koks ikiteisminio tyrimo informacijos atskleidimas gali pakenkti tyrimui. Anot jos, vykdant tyrimą jau atliktos kratos ir poėmiai. Tyrimui vadovauja Generalinė prokuratūra, o atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
