Jauna kaunietė patyrė tikrą pragarą dėl kaimynės skundų lavinos. Moteris, auginanti mažametį sūnų, buvo nuolat kaltinama įvairiais prasimanymais, pradedant vaiko nepriežiūra ir baigiant smurtu. Kaimynė ne tik rašė skundus įvairioms institucijoms, bet ir filmavo moterį viešose vietose, skleidė apkalbas socialiniuose tinkluose. Galiausiai kaunietė kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Ši istorija – retas atvejis, kai žmogus ryžtasi kovoti prieš kaimynų skleidžiamus prasimanymus. Nors teismas priteisė moteriai 1000 eurų neturtinės žalos, ši suma nekompensavo patirtų išgyvenimų. Dėl nuolatinio streso moteris buvo priversta su vaiku palikti namus, pablogėjo jos sveikata, ji neteko 15 kilogramų svorio.
Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad kaltininkė privalės padengti ne tik neturtinę žalą, bet ir 5336 eurų bylinėjimosi išlaidas, taip pat viešai paneigti savo išsigalvojimus. Pragaras prasidėjo 2023 metų gegužę, kai moteris su ketverių metų sūnumi apsigyveno pas savo motiną daugiabutyje. Netrukus ji sulaukė daugybės skundų iš kaimynės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei kitoms institucijoms.
Skundai buvo rašomi maždaug kas mėnesį. Kaimynė kaltino moterį vaiko nepriežiūra, teigė, kad vaikas nuolat verkia, nėra vedamas į darželį, netgi smurtaujama prieš jį. Ji persekiodavo moterį, filmuodavo ją daugiabučio teritorijoje, rašė žeminančius komentarus socialiniuose tinkluose, skleidė prasimanymus apie jos sveikatą. Vaiko teisių gynėjai ir kitų įstaigų atstovai tikrino šeimą, tačiau nė vienas skundas nepasitvirtino.
Kiti daugiabučio gyventojai patvirtino, kad moteris yra apkalbama be jokio pagrindo, o pati skundų autorė yra konfliktiška ir nuolat rašo nepagrįstus raštus. Galiausiai moteris kreipėsi į advokatus, kurie teismui pateikė ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo.
Teismas konstatavo, kad kaimynė, skleisdama melagingus pranešimus apie moterį ir jos sūnų, piktnaudžiavo informacijos laisve, negerbė jos teisių, pažemino garbę ir orumą. Ji elgėsi neetiškai ir pažeidė įstatymą, kuris įpareigoja žmones, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Teismas įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistus melagingus duomenis tuo pačiu būdu, kaip jie buvo paskleisti: pateikti pranešimus Vaiko teisių apsaugos skyriui ir paskelbti paneigiančią informaciją savo „Facebook“ profilyje.
