Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos, ribojančios teisę į pagalbinį apvaisinimą tik susituokusioms poroms arba registruotiems partneriams, prieštarauja šalies Konstitucijai. Tai reiškia, kad vienišos moterys ir nesusituokusios poros taip pat turėtų turėti teisę į šią medicininę procedūrą.
KT pirmininkas Gintaras Goda teigė, kad įstatymas pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį ir 53 straipsnio 1 dalį, kurie užtikrina visų asmenų lygybę ir valstybės rūpestį žmonių sveikata. Sprendimas įsigalios 2026 m. balandžio 10 d., suteikiant įstatymų leidėjams pakankamai laiko pataisyti įstatymą.
Teismas argumentavo, kad galiojantis įstatymas diskriminuoja asmenis dėl jų šeiminės padėties, o tai prieštarauja Konstitucijos principui, jog visi asmenys turi būti traktuojami vienodai, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taip pat pabrėžta, kad valstybė privalo užtikrinti medicinos pagalbą visiems asmenims, kuriems jos reikia, nepriklausomai nuo jų šeiminio statuso.
KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja, jog įstatymai užtikrintų vienodą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems asmenims, turintiems objektyvų medicininį poreikį, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena faktinėje santuokoje, yra vieniši, ar sudarę partnerystės sutartį. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų skirtingą asmenų traktavimą teisės į sveikatos priežiūrą aspektu.
G. Goda, skelbdamas nutarimą, pabrėžė, kad ginčijamas teisinis reguliavimas vertintinas kaip žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties.
Nutarimo įsigaliojimas atidėtas metams, kad būtų išvengta teisinio neapibrėžtumo teikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Per šį laikotarpį Seimas turės priimti naują, Konstituciją atitinkantį teisinį reguliavimą.
Byla Konstituciniame Teisme buvo nagrinėjama dviejų Seimo narių grupių prašymu, kurie teigė, kad dabartinis įstatymas diskriminuoja vienišas moteris ir nesusituokusias poras, pažeidžiant jų orumą ir teisę į šeimos gyvenimą. Jie argumentavo, kad nevaisingumas yra paplitusi liga, o pagalbinis apvaisinimas yra veiksmingas gydymo būdas, kuris neturėtų priklausyti nuo asmens šeiminės padėties.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad daugelio Europos valstybių praktika leidžia pagalbinį apvaisinimą tiek nesusituokusioms poroms, tiek vienišoms moterims.
BNS pranešė, kad 2023 m. birželį Seimas atmetė siūlymą leisti pagalbinį apvaisinimą nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, motyvuodamas tuo, kad tai būtų ne sveikatos problemų sprendimas, o asmeninių norų tenkinimas.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatymas leidžia atlikti procedūrą tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio arba partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus, kai pora yra sudariusi registruotos partnerystės sutartį.
