Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų, Tautvydas Barštys, ginčija jam skirtą 1000 eurų baudą už neatvykimą į teismo posėdį. Verslininkas pasinaudojo teise apskųsti Kauno apygardos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas trijų teisėjų kolegijos posėdyje ketvirtadienį.
Bauda T. Barščiui buvo skirta balandžio 22 dieną, už tai, kad jis kelis kartus neatvyko į teismą liudyti korupcijos byloje. Teismo atstovė Milda Kryžė informavo, kad T. Barštys nedalyvavo balandžio 1, 9 ir 22 dienų posėdžiuose. Jam buvo sudaryta galimybė prisijungti prie posėdžių nuotoliniu būdu.
„Liudytojas T. B., tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neatvykęs į posėdį balandžio 9 d., pateikė medicininę pažymą, kurioje nurodė, kad negali atvykti dėl ligos (pažymoje nurodytas laikotarpis nuo 2025 m. balandžio 9 d. iki 2025 m. balandžio 10 d.). Tačiau priežastys, dėl kurių liudytojas neatvyko (neprisijungė nuotoliniu būdu) į 2025 m. balandžio 22 d. posėdį, liko nežinomos“, – teigė teismo atstovė.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas, pakviestas liudyti, privalo atvykti į teismą ir pateikti teisingus parodymus apie jam žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylos išsprendimui.
Kadangi T. Barštys neinformavo teismo apie savo neatvykimo priežastis, teismas nusprendė, kad jis neatvyko be pateisinamos priežasties, todėl buvo nuspręsta jį atvesdinti į teismo posėdžių salę.
„Be to, liudytojas, kurio apklausa buvo suplanuota balandžio 1 ir 22 dienų posėdžiuose, be svarbios priežasties neatvykdamas jau ne pirmą kartą, sutrukdė bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, liudytojui skirta ir bauda“, – konstatavo Kauno apygardos teismas.
Teismui vėliau pavyko apklausti T. Barštį nuotoliniu būdu, tačiau jis teigė, kad daugelio aplinkybių neprisimena. Jo liudijimas susijęs su epizodu, kuriame kaltinamasis Šarūnas Mickevičius, pareigūnams slapta klausantis pokalbių, užsiminė, kad pasikalbės su T. Barščiu. T. Barštys tvirtina, kad planuotas susitikimas neįvyko.
Primename, kad Kauno apygardos teismas pernai rudenį pradėjo nagrinėti buvusių prokurorų Nerijaus Marcinkevičiaus ir Donato Puzino bylą dėl galimos korupcijos einant tarnybines pareigas. Generalinė prokuratūra skelbė, kad byloje dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo kaltinami septyni asmenys, įskaitant minėtus buvusius prokurorus, buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką, advokatus Šarūną Mickevičių ir Ruslaną Mazurovą, buvusį vidaus reikalų ministrą Gintarą Joną Furmanavičių ir olimpietį, dziudo imtynininką Karolį Baužą.
Teisėsaugos teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos, kad prokurorai ir FNTT pareigūnas susitikinėja su advokatu Š. Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato atstovaujami privatūs asmenys.
Kaltinimai pareikšti dėl korupcinių nusikaltimų, įvykdytų nuo 2018 m. vasaros iki 2020 m. pavasario, kurių sumos siekė iki 50 000 eurų. Tyrimo metu buvo apklausta apie 250 proceso dalyvių, atlikta beveik 200 apžiūrų ir kiti tyrimo veiksmai. Baudžiamąją bylą sudaro 92 tomai dokumentų.
Tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis teigė, kad korupciniai veiksmai galėjo būti atliekami Ūkio banko turto iššvaistymo bei Kreditų unijos bylose. Šiuo metu byloje toliau apklausiami liudytojai.
