Kauno apylinkės teismas tęsia baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje Gediminas Beržinskas, jau anksčiau pagarsėjęs dėl bandymo susprogdinti „Western Union“ pastatą, kaltinamas neapykantos kurstymu ir grupuotės, siekiančios diskriminuoti ar kurstyti neapykantą, sukūrimu. Prokurorė siūlo jam skirti piniginę baudą bei taikyti kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Antradienį įvyko jau antrasis posėdis šioje byloje. Pirmasis posėdis įvyko balandžio 14 dieną, kurio metu buvo paskelbtas kaltinamasis aktas.
G. Beržinskui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalį (neapykantos kurstymas) ir 170¹ straipsnio 1 dalį (organizacijos, turinčios tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla).
Kaltinamajame akte teigiama, kad 2023 m. gegužės 24 d., nenustatytoje vietoje, jis, naudodamasis tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, sukūrė „Telegram“ programėlėje organizaciją – pokalbių kanalą „Limonado RASA fanų puslapis“. Tų pačių metų rugpjūčio 3 d., analogiškomis aplinkybėmis, jis sukūrė kitą organizaciją – pokalbių kanalą „RASistai™“ ir aktyviai dalyvavo šių kanalų veikloje. Šiuose kanaluose jis viešai niekino ir tyčiojosi iš žmonių grupių dėl jų rasės, seksualinės orientacijos, tautybės, įsitikinimų ir pažiūrų.
Be to, 2024 m. birželio 1 d. pokalbių kanale „Limonado RASA fanų puslapis“ buvo patalpinta iliustracija, kurioje vaizduojamos kartuvės su Lietuvos žmogaus teisių centro direktore ir Lygių galimybių kontroliere, kartu su užrašu „Tik tokiai partnerystei pritarsim!“. Šiuo veiksmu jis viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos.
Ankstesniame posėdyje G. Beržinskas pilnai pripažino savo kaltę, todėl prokurorė Rita Poškienė prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Jos teigimu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, nėra kaltinamas sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu, o bylos aplinkybės yra aiškios.
Teisėja Jolanta Ramonienė patenkino prokurorės prašymą ir nusprendė bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Tai reiškia, kad kaltinamajam skiriama bausmė bus sumažinta vienu trečdaliu.
Prokurorė siūlo skirti piniginę baudą
Prokurorė Rita Poškienė teismo posėdžio metu paskelbė, kad įrodymų tyrimas yra baigtas. Ji pasakė baigiamąją kalbą.
Pasak prokurorės, įrodymų tyrimo metu ištirtuose failuose buvo viešai niekinamos asmenų grupės.
Prokurorė pabrėžė, kad kaltinamasis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi.
Tačiau, anot prokurorės, kaltinamasis taip pat teigė, kad „Telegram“ kanale jis dėstė savo pažiūras ir neturėjo tikslo niekinti žmonių. Esą jis norėjo pritraukti bendraminčių ir pamatyti, kiek žmonių pritaria jo idėjoms.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta moteris paaiškino, kad prieš vieną prokurorės neįvardytą organizaciją buvo įvykdyti keli sabotažo aktai: nuplėšta vėliava ir į pastatą įmesti šaltibarščiai.
Apie tai liudininkė pranešė vienai Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) darbuotojai, kuri informaciją perdavė LŽTC vadovei Jūratei Juškaitei. Kadangi joms buvo žinoma, kad kaltinamasis 2018 m. planavo susprogdinti pastatą, minėtos aplinkybės jas išgąsdino.
„Jos tikrai turėjo pagrindą būti išgąsdintos“, – sakė R. Poškienė.
Prokurorės teigimu, G. Beržinsko kaltę įrodo ir „Telegram“ failų apžiūros protokolai, kuriuos surašė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialistas.
„Peržiūrėjęs šiuos failus, jis padarė išvadą, kad kaltinime pateikti failai niekina ir diskriminuoja kitus žmones“, – teismo posėdžio metu pabrėžė prokurorė.
Prokurorė taip pat pažymėjo, kad kratos metu G. Beržinsko gyvenamojoje vietoje buvo rastos skrajutės, reklamuojančios jo sukurtas „Telegram“ grupes.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudininkas teigė, kad G. Beržinskas siūlė jam lipdukų, reklamuojančių minėtas organizacijas. Liudininkas kartais klijuodavo lipdukus vienas, kartais su G. Beržinsku. Jis taip pat žinojo, kad lipdukus klijuodavo ir kiti asmenys. Šis asmuo paliudijo, kad į „Telegram“ grupes buvo įkelti sumontuoti vaizdo įrašai, kuriuose matomas vėliavos nuplėšimas.
Prokurorė teigė, kad sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o lengvinanti aplinkybė yra tai, kad G. Beržinskas pilnai prisipažino ir gailisi.
Galiausiai prokurorė pasiūlė pripažinti G. Beržinską kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 170¹ straipsnio 1 dalyje.
Už nusikalstamą veiką pagal LR BK 170 straipsnio 2 dalį prokurorė siūlė skirti 90 MGL (4500 eurų) baudą, o už nusikalstamą veiką pagal BK 170¹ straipsnio 1 dalį – taip pat 4500 eurų piniginę baudą.
Subendrinus bausmes daliniu sudėjimu, būtų paskirta 150 MGL (7500 eurų) bauda.
Kadangi byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, bausmė sumažinama trečdaliu ir siūloma skirti galutinę 100 MGL (5000 eurų) baudą.
R. Poškienė taip pat siūlė skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: įpareigoti G. Beržinską pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Prokurorė siūlė konfiskuoti kratos metu rastus daiktus: telefonus, planšetę, kompiuterį, lipdukus, plakatus.
Kai kuriuos daiktus, pavyzdžiui, vėliavą su svastika ir atmintuką, siūlė sunaikinti, o daiktą, panašų į pistoletą, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti.
Nukentėjusiesiems kėlė siaubą ir nerimą
Baigiamąsias kalbas antradienį pasakė ir nukentėjusiomis pripažintos Birutė Sabatauskaitė ir Jūratė Juškaitė.
B. Sabatauskaitė pasakojo, kad patalpintas piešinys su kartuvėmis jai kėlė siaubą ir nerimą. Anot moters, tuo metu ji buvo nėščia.
Ji teigė, kad kelis mėnesius vaikščiodama viešose vietose atsigręždavo atgal, galvodavo, kaip atpažinti kaltinamąjį, jei jį pamatytų.
Nukentėjusioji atkreipė dėmesį, kad „Telegram“ kanale buvo skatinama susidoroti ne tik su LGBT bendruomene.
Pavyzdžiui, „Telegram“ grupėje buvo rašoma, kad „Lietuvoje išdygs tūkstančiai IX fortų”, tad, anot B. Sabatauskaitės, kaltinamasis reiškė neapykantą ir kvietė smurtauti ir religijos bei tautybės pagrindu.
G. Beržinsko sukurtoje „Telegram“ grupėje buvo minimi ir žydų tautybės vieši asmenys: parlamentaras Emanuelis Zingeris ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
B. Sabatauskaitė tikino, kad kaltinamasis veikiausiai žino apie jos ilgametį darbą su romų ir musulmonų bendruomenėmis, todėl ją pasirinko kaip taikinį.
Moteris kėlė klausimus, kodėl prokuratūra kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 170 straipsnio antrą dalį, kai, jos nuomone, nusikaltimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal to paties straipsnio trečią dalį, nes kaltinamasis ne tik kurstė neapykantą, bet ir kvietė smurtauti.
Baigdama kalbą, ji prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, tikėdamasi, kad priėmus sprendimą, kaltinamasis supras savo veiksmų žalą. Ji taip pat akcentavo, kad, kaip ir kiti piliečiai, ji savo kasdieniu darbu siekia prisidėti prie visuomenės gerovės ir tikisi, kad kaltinamasis tai suvoks.
Trumpą baigiamąją kalbą pasakė ir kita nukentėjusioji, LŽTC vadovė Jūratė Juškaitė. Ji pakartojo, kad G. Beržinsko veiksmai jai taip pat kėlė baimę ir nerimą.
J. Juškaitė teisme teigė, kad turi nemažai patirties darbe su neapykantos kalba, tačiau G. Beržinsko atvejis ją nustebino.
„Tai pirmas atvejis, kai asmuo taip nuosekliai vykdė veikas ir taip aiškiai nesupranta savo veiksmų ir jų galimų pasekmių“, – stebėjosi nukentėjusioji.
Kalbėjo tik gynėjas
G. Beržinskas nepasinaudojo teise tarti baigiamąją kalbą. Už jį kalbėjo jo gynėjas, advokatas Audronis Mažeika.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų vasario įsigaliojo naujos LR BK 170 straipsnio 2 dalies ir 170¹ straipsnio 1 dalies redakcijos, todėl pasiūlė bausmę skirti pagal naujesnę redakciją.
Tuomet G. Beržinsko gynėjas teigė, kad iš esmės sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme ir jos dydžiu, tačiau turėjo šiek tiek pastabų.
Advokatas įžvelgė idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl siūlė subendrinti bausmes. Tokiu atveju piniginė bausmė būtų mažesnė.
A. Mažeika pasigedo motyvacijos, kodėl prokurorė siūlė taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones ir būtent šias, kai G. Beržinskas nėra kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu.
„Nelabai suprantu, kaip ši priemonė gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus“, – sakė G. Beržinsko gynėjas, pridūręs, jog jo požiūriu, baudžiamojo poveikio priemonių šiuo atveju skirti nereikėtų.
G. Beržinsko gynėjas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, iš kurio įrenginio buvo dalinamasi turiniu „Telegram“ grupėje, todėl konfiskuotus daiktus esą reikėtų grąžinti kaltinamajam.
„Teismo prašyčiau grąžinti visus daiktus, kurie buvo paimti kratos metu“, – teigė A. Mažeika.
Po gynėjo baigiamosios kalbos, nukentėjusiems suteikta teisė atsikirsti.
„Jeigu tokie veiksmai nelaikomi smurtavimu, turint motyvą, tada aš nežinau, kas yra laikoma smurtavimu ir neapykantos kurstymu“, – trumpai pastebėjo B. Sabatauskaitė.
Po šio atskirtimo, teismas išėjo priimti sprendimo. Nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje bus skelbiamas birželio 17 d., 16 val.
Anksčiau bandė susprogdinti „Western Union“ pastatą
Jaunas vyras puikiai žinomas tiek teisėsaugos, tiek šalies neonacių tarpe dėl nesėkmingo teroro akto.
1999 metais gimęs G. Beržinskas 2019 m. spalio 6 d. prie J. Balčikonio gatvėje esančio pastato Vilniuje, kuriame įsikūrusi tarptautinė bendrovė „Western Union“, sienos paliko savadarbį sprogmenį. Šis nesprogo dėl gamintojo žinių trūkumo.
Jaunuolis taip pat juodos spalvos dažais ant pastato sienos išpurškė užrašus „FK DIVISION“, „SIEGE“ ir svastikos ženklą. G. Beržinskas buvo sulaikytas 2019 m. spalio 15 d. per specialią operaciją, kurioje dalyvavo „Aro“ pareigūnai.
Jo namuose rasta ir iš apyvartos paimta jau paruošta sprogdinti didelės galios sprogstamoji medžiaga ir cheminės medžiagos, iš kurių galima pagaminti savadarbį didelės sprogstamosios galios mechanizmą.
Per kratas taip pat rastas tinkamas šaudyti savadarbis šaunamasis ginklas bei C kategorijos ginklo dalis, ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistinė ir nacionalsocialistinė literatūra bei simbolika. Teisėsaugos duomenimis, vaikinas save priskyrė ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų „Feuerkrieg Division“ grupuotei.
2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino vaikiną kaltu dėl teroro akto rengimo, neteisėto disponavimo sprogmenimis ir šaunamuoju ginklu bei pasikėsinimo įvykdyti nusikaltimą.
Jam buvo paskirta dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įskaičiavus suėmime praleistą laiką, jam kalėjime liko praleisti apie pusantrų metų.
