Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune” sulaukė skaitytojo skundo dėl nemokaus nuomininko. Kaunietis teigia, kad nuomininkas jau kurį laiką ignoruoja priminimus sumokėti už nuomą.
„Nuomoju butą Vilniuje. Pirmus mėnesius nuomininkas mokėjo laiku, tačiau pastaruosius du mėnesius nemoka ir neatsako į mano žinutes. Sutartis sudaryta raštu, bet nežinau, ką daryti toliau – ar galiu iškeldinti jį ir pakeisti spynas? Bijau, kad patirsiu dar daugiau nuostolių”, – rašo skaitytojas.
Advokatų kontoros ADVOCATERA advokatė Raimonda Lazauskienė komentuoja, ką daryti tokioje situacijoje.
Nuomos teisiniai santykiai, ypač gyvenamųjų patalpų nuoma, yra viena dažniausių ginčų sričių teismuose. Nuomotojai, susidūrę su esminiais sutarties pažeidimais, dažnai patenka į keblią padėtį, kurioje reikia ieškoti tinkamų teisinių sprendimų, laikantis nustatytų procedūrų ir maksimaliai apsaugant savo interesus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.483 straipsnį, viena pagrindinių nuomininko pareigų yra laiku mokėti nuomos mokestį ir tinkamai naudotis nuomojamu turtu. Šių pareigų nevykdymas laikomas prievolės pažeidimu. Du mėnesiai vėluojantys mokėjimai gali būti laikomi esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, suteikiančiu nuomotojui teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Tačiau svarbu laikytis teisingos ir teisėtos procedūros. Pirmiausia, nuomininkui turi būti įteiktas rašytinis įspėjimas, kuriame aiškiai nurodoma skola, pažeidimo esmė ir suteikiamas protingas terminas įvykdyti prievolę (paprastai 3–14 dienų). Įspėjimo pateikimas yra būtina sąlyga prieš imantis tolimesnių veiksmų – sutarties nutraukimo ar kreipimosi į teismą.
Svarbu pabrėžti, kad savavališkas iškeldinimas, net jei nuomininkas akivaizdžiai pažeidžia sutartį, yra neteisėtas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 ir 23 straipsnius, asmuo turi teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir būsto apsaugą. Spynų pakeitimas ar kitoks patekimo į gyvenamąsias patalpas ribojimas be teismo sprendimo gali būti traktuojamas kaip savavaliavimas ar net nusikalstama veika.
Teismų praktika rodo, kad jie atidžiai vertina sutarties turinį ir nuomotojo veiksmų proporcingumą. Pavyzdžiui, jei nuomininkas laikinai vėlavo mokėti dėl objektyvių priežasčių (ligos, nedarbo) ir informavo apie tai nuomotoją pateikdamas įrodymus, teismai dažnai nusprendžia, kad pažeidimas nėra esminis. Todėl kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, elgesio pobūdį, trukmę, šalių bendravimą ir įspėjimų turinį.
Advokatė R. Lazauskienė apibendrina ir rekomenduoja:
1. Visada sudarykite rašytinę nuomos sutartį su aiškiomis mokėjimo, delspinigių ir nutraukimo sąlygomis.
2. Visą bendravimą su nuomininku fiksuokite raštu, tai svarbu bylinėjimosi atveju.
3. Nustačius pažeidimą, pateikite oficialų įspėjimą su terminu.
4. Jei nuomininkas nereaguoja, kreipkitės į teismą dėl visų reikalavimų iš karto (sutarties nutraukimo, skolos, iškeldinimo).
5. Venkite savavališkų veiksmų, nes jie gali sukelti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Advokatė pataria kuo anksčiau kreiptis į teisininką. Kuo anksčiau pradedami struktūruoti veiksmai, tuo didesnė tikimybė išvengti žalos ir atkurti teisinę tvarką su minimaliais nuostoliais.
