## Socialinių tinklų audra: kaltinimai dėl prievartinio uždarymo į psichiatrijos ligoninę – Kauno klinikų pozicija
Ar Lietuvoje įmanoma atsidurti psichiatrijos ligoninėje prieš savo valią? Šis klausimas sukėlė audringą diskusiją socialiniuose tinkluose po teisininkės Rasos Vaičekauskytės įrašo. Ji teigė, kad Kauno klinikose priverstinai gydoma moteris, kuri, jos teigimu, nekelia jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Tuo tarpu Kauno klinikų atstovai tvirtina, kad jie tik vykdo teismo sprendimą, o pacientės šeimos nariai neturi jokių nusiskundimų dėl teikiamo gydymo.
### Telefonas atimtas, lankymas uždraustas
„Situacija yra išskirtinė. Manau, kad kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kur jis gali atsidurti ir iš kur jam gali nebepavykti ištrūkti“, – portalui *Lrytas* teigė R. Vaičekauskytė.
Teisininkės įrašas socialiniuose tinkluose sukėlė didelį atgarsį – juo pasidalino ir komentavo tūkstančiai vartotojų.
R. Vaičekauskytė teigė sulaukusi pagalbos šauksmo iš klientės, kurios skyrybų byla šiuo metu nagrinėjama teisme. Teisininkės teigimu, sausio 14 dieną jos klientė Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) buvo prievarta uždaryta į Kauno klinikų psichiatrijos skyrių.
Eglė paaiškino, kad į Kauno klinikas atvyko duoti kraujo mėginio tyrimams – tai turėjo būti įprasta procedūra.
Tačiau netrukus pasirodė gydytojai (kaip Eglė vėliau suprato – psichiatrai) ir paprašė pasirašyti sutikimą.
„Aš mačiau tą formą, ten nebuvo nė žodžio apie psichiatrijos kliniką ar uždarymą joje. Ji pasirašė. Kai suprato, kur ją veda ir kur uždaro, ji parašė atsisakymą gydytis ten ir pareikalavo ją išleisti. Tačiau jos neišleido. Juk suprantate, kad pabėgti iš ten neįmanoma“, – aiškino R. Vaičekauskytė.
Pasak teisininkės, Eglė kitą dieną dar sugebėjo įkelti įrašą į socialinius tinklus, kuriame šaukėsi pagalbos ir nurodė, kur yra uždaryta priverstiniam gydymui.
„Tai sužinoję medikai atėmė iš jos visus telefonus. Esą ji pažeidė jų vidaus tvarką, taip atskirdami ją nuo viso pasaulio. Tuo tarpu kiti pacientai (aš pati mačiau) vaikšto su telefonais“, – rašė R. Vaičekauskytė.
Teisininkė pasakojo, kad sausio viduryje, kai viskas prasidėjo, ji pati lankėsi pas klientę.
„Aš spėjau pabendrauti su atstovaujama, gauti įrodymų, ir staiga įbėgo gydytojos, mosikuodamos lapu, kad šią klientę jau uždrausta lankyti ir manęs niekas negalėjo čia įleisti. Bet jos neįsiklauso į tai, kas sakoma – svarbiau yra Lietuvos advokatūros 45 straipsnis, kuris garantuoja man teisę bendrauti su klientais bet kokiomis aplinkybėmis. Grasinant apsauga ir policija, mane tiesiog išmetė lauk“, – teigė teisininkė.
### Teisėjo sprendimas – priverstinis mėnuo ligoninėje
R. Vaičekauskytė savo įraše pabrėžė, kad gydytojai negali laikyti asmens „psichiatrinėje“ ilgiau nei 3 dienas be jo sutikimo. Per 48 valandas jie privalo kreiptis į teismą dėl leidimo toliau per prievartą laikyti pacientą vieną mėnesį (skaičiuojant nuo gydymo pradžios). Šiuo atveju procedūrų buvo laikomasi.
„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, teisėja Audronė Levinskienė skubiai surengė bylos nagrinėjimą. Aš pareikalavau leisti klientei dalyvauti posėdyje, nes Kauno klinikos melagingai nurodė, kad šis asmuo jau net nesuvokia teisminio proceso esmės ir panašiai – tai yra absurdas. Aš ką tik mačiau tą žmogų – ji viską suvokia.
Įvyko posėdis, kurio metu teisėja niekam neturėjo klausimų, paaiškinimus davė pati klientė. Aš dėjau visas pastangas, kad paaiškinčiau teismui susidariusią situaciją. Tačiau iš kūno kalbos buvo akivaizdu, kad tai niekam nerūpi, išskyrus mane. Nes šiai teisėjai (kitiems teisėjams nebūna taip) gydytojų žodis yra šventas. Man – ne“, – rašė R. Vaičekauskytė.
Ji pabrėžė, kad klientė nėra agresyvi, nekelia pavojaus aplinkai, turtui ir panašiai.
Pasak teisininkės, net patys gydytojai negalėjo to paneigti. O tai yra esminė sąlyga, kai sprendžiama dėl priverstinės hospitalizacijos.
„Teisėjos nutartis – pratęsti priverstinę hospitalizaciją. Realiai be jokių tvirtų argumentų“, – teismo darbą komentavo R. Vaičekauskytė.
### Neišleido į laidotuves
Priverstinai į ligoninę paguldyta Eglė netrukus patyrė dar vieną smūgį – ji sužinojo apie savo motinos mirtį.
Teisininkė pasakojo teikusi ne vieną prašymą, kad Kauno klinikos išleistų Eglę į laidotuves, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. Tik po laidotuvių atėjo pranešimas, kad leidimo neduoda.
„Mama palaidota, o iš dukters atimta galimybė atsisveikinti. Manau, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) turės ką pasakyti Lietuvai šiuo klausimu. Pavyzdžiui, įkalinti asmenys už sunkius nusikaltimus turi tokią teisę, o jai nebuvo sudaryta? Ką ji padarė Lietuvai, kad ją taip reikia „bausti“?
Ir dabar prašau prisėsti arba bent įsikibti kur nors – jos preliminari diagnozė net nepatenka į Sunkių ligų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro (tiesa, pati ministerija neatsako į mano laiškus ir visiškai nereaguoja)“, – rašė R. Vaičekauskytė.
### Nuosprendžio nuginčyti nėra kaip
Teisininkė skundėsi, kad procesai vyksta lėtai ir nesuteikiama galimybė įrodyti, jog Eglė į kliniką uždaryta nepagrįstai.
„Žmogus mėnesį neturi galimybės peržiūrėti teismo sprendimą, ar jis teisėtai laikomas ligoninėje“, – sakė R. Vaičekauskytė.
„Moteris palikta likimo valiai. Tuo metu jai per prievartą duodami vaistai. Jei atsisakai, tada tave suriša ir suleidžia vaistus per prievartą. Lietuvoje nėra galimybės kreiptis į nepriklausomus psichiatrus, įstatymas to nenumato. Dėl ekspertizės atlikimo teisme – vėlgi, įstatymas to nenumato. Tai yra uždaras ratas, iš kurio neįmanoma ištrūkti“, – pasakojo teisininkė.
Pasak jos, pirmosios instancijos teismas suteikė Kauno klinikoms teisę atsiliepti į skundą per 14 dienų.
„Įsivaizduokite, jų atsiliepimas bus keli sakiniai, nes gydytojai neturi nieko naujo pasakyti, ir tiek žinių“, – aiškino R. Vaičekauskytė.
Dėl šio delsimo bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme neprasideda, o Eglė priverstinai lieka klinikose.
„Įsivaizduokite, kas po mėnesio gali likti iš sveiko žmogaus po tokio stiprių vaistų priverstinio vartojimo“, – sakė teisininkė.
### Kauno klinikos: pacientės šeima prašo privatumo
Kauno klinikų atstovai teigia, kad šiuo atveju jie tik vykdo teismo nutartį, kuria yra įpareigoti taikyti priverstinį pacientės gydymą.
„Suprantame situacijos jautrumą, tačiau, atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus ir saugodami ypatingai jautrius pacientės sveikatos duomenis bei šeimos ir kitų artimųjų privatumą, plačiau pakomentuoti situacijos negalime. Visa reikalinga informacija perduota pačiai pacientei, teisėtiems pacientės atstovams ir teismui“, – rašoma Kauno klinikų atsakyme.
Jame taip pat nurodoma, kad priverstinė hospitalizacija taikoma, kai yra reali grėsmė, kad žmogus savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos sau ar aplinkiniams (LR civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalis).
Priverstinė hospitalizacija taikoma tik išimtiniais atvejais, o sprendimą dėl jos taikymo, nutraukimo ar pratęsimo priima teismas. Priverstinės hospitalizacijos terminas, teismo sprendimu, yra vienas mėnuo, tačiau paciento būklė atidžiai vertinama kiekvieną dieną ir priimami atitinkami sprendimai dėl gydymo režimo keitimo.
2024 metais Kauno klinikose teismo sprendimu priverstinė hospitalizacija buvo taikyta 12 pacientų.
„Dėl laikino pacientų išleidimo iš ligoninės sprendžia gydytojų konsiliumas. Šiuo atveju, dėl pacientės sveikatos būklės, buvo priimtas sprendimas nekeisti teismo sprendimu paskirto gydymo režimo. Apie priimtą sprendimą informuota pacientė, paciento atstovai ir teismas. Paciento teisės gali būti ribojamos (pavyzdžiui, apribotos galimybės naudotis asmeniniais daiktais) tik tuo atveju, jei savo veiksmais jis gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių (pacientų, personalo) sveikatai, gyvybei ar turtui (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 9 str. 3 punktas).
Norime pabrėžti, kad Kauno klinikos gavo oficialų pacientės dukros prašymą gerbti jos mamos ir šeimos privatumą bei asmens duomenų konfidencialumą. Dukra išreiškė abejones, ar mamos atstovė pagal pavedimą tikrai veikia išimtinai dėl savo klientės interesų, ir ar toks situacijos viešinimas nepakenks gydymo rezultatams bei šeimos gerovei. Šeimos nariai pacientę lanko ligoninėje ir neturi jokių pretenzijų dėl mamai teikiamo gydymo“, – rašoma Kauno klinikų komentare.
