## Teisinė aklavietė Lietuvoje: užsieniečių santuokų registravimas – institucijų atsakomybės kryžkelėje
**Lietuvos institucijos nesutaria, kas turėtų registruoti šalyje gyvenančių užsieniečių santuokas, o tai sukelia didelių sunkumų imigrantams, norintiems integruotis į visuomenę.** Jie negali pilnai naudotis savo teisėmis – įsigyti būstą, gauti paskolas, įregistruoti vaikų tėvystę ir tvarkyti kitus svarbius teisinius klausimus. Ši situacija rodo, kaip institucijos vengia atsakomybės ir perkelia problemą viena kitai, o tai ypač apsunkina užsieniečių gyvenimą.
Viena pora, gyvenanti Lietuvoje daugiau nei dešimt metų, patyrė institucijų abejingumą. Nors problema viešai aptariama, sprendimai vis dar nepriimami. Viktoria Sakalova (anksčiau Ponomarenko) ir Mikalai Sakalou, gyvenantys Lietuvoje nuo 2014 metų, sutiko papasakoti apie savo beveik dvejus metus trunkantį susirašinėjimą su valstybės tarnautojais ir bylas teismuose.
Jų teigimu, tokia situacija nėra unikali ir dažnai pasitaiko imigrantams, kurie įteisino savo santykius gimtinėse ar kitose šalyse. „Nesitikėjome, kad viskas bus taip sudėtinga ir nesąžininga. Valdininkai nenori spręsti mūsų problemos, todėl kreipėmės į teismą ir samdome advokatą. Mūsų draugai, ypač Kaune, nekantriai laukia šio iššūkio pabaigos, nes jie susiduria su ta pačia problema, bet neturi galimybių imtis iniciatyvos. Tikimės, kad kažkas ryšis išspręsti šią nesuvokiamą padėtį visiems laikams“, – sako Viktoria ir Mikalai.
Pagrindinis sunkumas, su kuriuo jie susiduria, yra teisinių dokumentų nesutvarkymas, kuris trukdo gauti kreditus ir tapti įgyto turto bendraturčiais. „Jei dabar susilauktume vaiko, Mikalai negalėtų būti pripažintas jo tėvu. Reikėtų leidimo iš mano buvusio vyro, nes Užsieniečių registre aš vis dar esu įregistruota kaip kito vyro sutuoktinė, o Mikalai – vienišas. Esame susituokę Sakartvele, bet niekas nenori įtraukti šių duomenų į Užsieniečių registrą. Institucijos nebendradarbiauja ir nenori susėsti prie bendro stalo, kad priimtų sprendimą. Visi žino apie problemą, bet nieko nedaro. Gaunasi, kad mokesčių mokėtojai turi „taisyti“ įstatymų spragas savo lėšomis. Mums tai yra kova nuo pat santuokos įregistravimo. Dabar sunku planuoti ateitį Lietuvoje, bet mes nepasiduodame.“
Pora nusiteikusi ryžtingai ir mano, kad būtina kovoti toliau, nes Lietuva privalo gerbti visas žmogaus teises, įskaitant teisę į santuoką. Šio klausimo sprendimas jau kainavo daug laiko ir teisinių išlaidų, bet pabaiga vis dar neaiški. Jiems tenka susidurti su kasdieniais nepatogumais, kurie kelia stresą ir žemina orumą.
### Paini kelionė per institucijas
Viktoria ir Mikalai atvyko į Lietuvą studijuoti, išmoko lietuvių kalbą ir liko dirbti. Jie norėtų toliau gyventi šalyje. Viktorija jau buvo ištekėjusi, bet nutraukė santuoką Ukrainoje, todėl galėjo įteisinti santykius su Mikalai. Vestuvės įvyko Sakartvele 2023 m. lapkričio 2 d. Grįžę į Lietuvą, jie pradėjo santuokos ir skyrybų registracijos procedūras ir suprato, kad tai nebus lengva.
Jų teigimu, tą patį mėnesį jie informavo Migracijos departamentą apie įvykį ir užpildė prašymą per Registrų centro savitarną. Migracijos departamentas patvirtino, kad forma užpildyta, bet daugiau jokios informacijos nepateikė. Todėl jie užsiregistravo vizitui į Migracijos departamentą 2024 m. vasario 27 d.
Migracijos departamentas nurodė, kad prašymas nėra susijęs su jų teisinės padėties nustatymu Lietuvoje, todėl įstaiga neturi teisinio pagrindo taisyti Užsieniečių registro duomenų apie šeimyninę padėtį ir persiuntė prašymą Registrų centro Gyventojų registro departamentui.
„Pabandžius įregistruoti santuoką ir skyrybas Lietuvos civilinės metrikacijos registre per Registrų centro savitarną, to padaryti nepavyko. Remdamiesi Migracijos departamento atsakymu, apsilankėme Registrų centre asmeniškai, bet gavome tą patį neigiamą atsakymą“, – pasakoja pora.
Registrų centras nurodė, kad neturi teisinio pagrindo keisti šeimyninės padėties duomenis ir įrašyti duomenis apie santuokos nutraukimą ir naujos sudarymą, bei pabrėžė, kad tai yra Migracijos departamento pareiga.
Jaunavedžiai, atsidūrę tokioje situacijoje, kreipėsi teisinės pagalbos į HubLegal partnerį Paulių Galubicką. Atsižvelgdama į teisininko patarimą, šeima kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.
Komisija 2024 m. liepos 26 d. nutarė, kad tai turi padaryti ne Migracijos departamentas ir ne Registrų centras, o Civilinės metrikacijos įstaiga, vadovaudamasi Civilinės būklės registravimo įstatymu, ir nurodė Mikalai ir Viktorijai kreiptis į ją.
Komisijos posėdžio metu paaiškėjo, kad ankstesnė Viktorijos santuoka Registrų centre buvo įtraukta per klaidą, bet dabar to ištaisyti negalima. „Visos institucijos neparodė jokio noro bendrauti viena su kita ir rasti išeitį iš šios kuriozinės situacijos. Tai yra valstybės resursų švaistymas ir atsakomybės vengimas“, – teigia užsieniečiai.
### Ginčų komisija – ne rodiklis
2024 m. liepos 29 d. pora kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, bet jis irgi atmetė prašymą, nepaisant Ginčų komisijos pareiškimo. Jiems nurodė kreiptis į Migracijos departamentą.
Kadangi visos institucijos teikė tuos pačius atsakymus, buvo nuspręsta ieškoti teisingumo teisme. Advokatas P. Galubickas kreipėsi į Regioninį administracinį teismą dėl Migracijos departamento neigiamo sprendimo panaikinimo ir naujo priėmimo bei įtraukė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių kaip trečiąjį asmenį.
Teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nurodė, kad Migracijos departamentas elgėsi teisingai ir kad būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turėjo įtraukti į apskaitą Ukrainoje nutrauktą Viktorijos santuoką ir Sakartvele sudarytą naują santuoką su Mikalai.
Administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius teismo sprendimo neginčijo apeliacine tvarka, bet 2025 m. vasario 13 d. Viktorijos ir Mikalai prašymą vėl atmetė.
Šiuo metu laukiama, kol situaciją pradės nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas. „Dokumentai atitinka visus reikalavimus – jie yra legalizuoti, su apostile, išversti, o vertimai patvirtinti pagal galiojančias taisykles. Nė viena institucija niekada neabejojo dokumentų autentiškumu ar tinkamumu“, – sako pašnekovai.
### Patvirtino – keblumų yra
Lietuvos bankas patvirtino, kad porai gali kilti sunkumų kreipiantis į bankus ar kredito įstaigas. Būsto kreditus teikiantys kredito davėjai privalo vadovautis teisės aktais, kurie reikalauja įvertinti kredito gavėjo kreditingumą. Bankas renka informaciją apie pajamas, išlaidas, įsiskolinimus ir kitus finansinius įsipareigojimus.
Bankas taip pat privalo įvertinti informaciją apie kredito gavėjo šeiminę padėtį ir sutuoktinio kreditingumą. Nors pirminis informacijos šaltinis yra kredito gavėjas, bankas privalo patikrinti pateiktą informaciją registruose ir informacinėse sistemose arba remdamasis pateiktais dokumentais.
Todėl bankas, vertindamas paraišką būsto kreditui gauti, remiasi Lietuvos duomenų bazėse esančia informacija apie pareiškėjų šeiminę padėtį. Jeigu duomenų bazėse matyti, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos, o pareiškėja yra sudariusi santuoką, bankas turėtų vertinti ne tik jos, bet ir sutuoktinio kreditingumą.
Iš pateiktos informacijos suprantame, kad kol kas pokyčiai neatsispindi Lietuvos duomenų bazėse. Tokiu atveju bankai gali vertinti, jog pareiškėjai nėra susituokę ir negali suteikti būsto kredito kaip sutuoktiniams.
### Painios atsakomybės
Pagrindiniai imigrantų klausimai yra aptarti Užsieniečių registre, kurio valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija (VRM), o tvarkytojais – šešios institucijos, tarp kurių yra Informatikos ir ryšių departamentas, Migracijos departamentas ir Prezidento kanceliarija.
Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM yra techninis tvarkytojas ir neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl užsieniečių duomenų įrašymo, keitimo ar trynimo. Jis atsakingas tik už technines registro priežiūros funkcijas ir negali vertinti, kuri institucija yra atsakinga už santuokos įregistravimo klausimą.
Migracijos departamentas teigia, kad užsieniečių duomenis, susijusius su santuokomis, tvarko tik tuo atveju, jei tai susiję su užsieniečių teisine padėtimi Lietuvoje. Šiuo atveju abu užsienio piliečiai turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, todėl santuoka nekeičia jų teisinės padėties.
Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, teisės aktų nuostatos turi būti analizuojamos sistemiškai, o ne vertinant pavienius aspektus. Užsienio valstybėse įregistruotų civilinės būklės aktų apskaitos tikslas yra turėti išsamią ir teisingą informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečius Gyventojų registre. Užsienio piliečiams nėra nustatytos pareigos pranešti civilinės metrikacijos skyriams apie užsienio valstybėse įregistruotus civilinės būklės aktus.
Užsienio piliečiai gali įrodinėti savo civilinę būklę, naudodamiesi savo kilmės valstybės išduotais dokumentais, kurie būtų patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka ir galiojantys Lietuvoje. Civilinės metrikacijos skyriai neturi prieigos prie Užsieniečių registro ir netvarko jame užsieniečių duomenų, todėl neįtraukia į apskaitą užsienio valstybių piliečių užsienio valstybėse sudarytų santuokų ar santuokų nutraukimų.
Civilinės metrikacijos skyriai neįtraukia į apskaitą santuokų bei santuokų nutraukimų, sudarytų užsienio valstybėse, kai nė vienas iš sutuoktinių nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjų skundą Migracijos departamentui ir neįpareigojo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus apskaityti pareiškėjų užsienio valstybėje sudarytų civilinės būklės aktų.
### Ministerijos susitarimas nė motais
Registrų centras akcentavo, kad civilinės būklės aktai registruojami Civilinės metrikacijos įstaigose, o šios srities politiką formuoja Teisingumo ministerija. Tik įregistruotų civilinės būklės aktų duomenys pateikiami Registrų centro tvarkomam Gyventojų registrui.
Registrų centro vertinimu, dėl teisinio reguliavimo trūkumų nėra aiškus užsienyje sudarytos ar nutrauktos santuokos registravimo procesas Lietuvoje, kai subjektai yra užsieniečiai, todėl politiką formuojančios ministerijos turėtų spręsti teisinio reguliavimo klausimą.
Teisingumo ministerija informavo, kad Gyventojų registrui duomenis teikia juos renkančios ir tvarkančios institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti duomenis šiame registre. Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą Lietuvoje įtraukia ir Gyventojų registrui teikia duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečio užsienio valstybėse įregistruotus civilinės būklės aktus.
Užsieniečiai turi galimybę įrodinėti užsienio valstybėje įregistruotus civilinės būklės aktus, įskaitant santuokos faktą, užsienio valstybės išduotais dokumentais, kurie yra pripažįstami Lietuvos Respublikos įstaigose. Civilinės metrikacijos įstaiga negali būti duomenų apie pareiškėjų šeiminę padėtį Gyventojų registrui teikėja.
Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatyta pareiga užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pranešti apie jo šeiminės padėties duomenų pasikeitimus Migracijos departamentui, ką pareiškėjai ir padarė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečių šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data yra Užsieniečių registre tvarkomas duomuo, todėl Migracijos departamentui suvedus pateiktus duomenis į Užsieniečių registrą, duomenys apie šių asmenų šeiminę padėtį būtų perduoti Gyventojų registrui.
Klausimas dėl užsieniečių duomenų tvarkymo buvo ne vieną kartą svarstytas tarpinstituciniuose susitikimuose su politiką migracijos srityje formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis. 2024-09-12 įvykusio susitikimo metu buvo nuspręsta, kad Migracijos departamentas keis užsieniečių šeimynės padėties duomenis, jeigu užsienietis kreipsis į jį dėl šio duomens įrašymo ar pakeitimo. Teisingumo ministerija inicijuos tolimesnį šio klausimo svarstymą su Vidaus reikalų ministerija.
Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos specialistai atsakė, kad Teisingumo ministerija nagrinės šį klausimą iš esmės įtraukdama kitas susijusias institucijas. „Sprendimo ieškome ir teisme. Svarstome galimybę užsirašyti pas ministrus į priėmimus, nes klerkai vengia darbo ir atsakomybės, o apie tai jų vadai net nežino.
Keista, kad tik žurnalistams pavyko išsiaiškinti apie rugsėjo 12 d. posėdyje priimtą sprendimą, kuriame aiškiai nurodyta, kas turėtų spręsti situaciją, kol bus papildyti teisės aktai. Tačiau ministerijos pamiršo savo sprendimą raštu pateikti Migracijos departamentui, o pastarasis, negavęs įsakymo ir pasinaudodamas rinkimų laikotarpiu, susitarimo „nepastebėjo“ ir nusprendė, jog jis teisiškai nėra reikšmingas ar įpareigojantis veikti“, – teigia Viktoria ir Mikalai.
