Seimas sugriežtino greičio matuoklių įrengimo tvarką, įtvirtindamas ją įstatyme. Nuo šiol, greičio matuoklių vietos bus parenkamos atsižvelgiant į eismo saugumą ir pažeidimų skaičių, o apie jų buvimą informuos specialūs kelio ženklai.
Ketvirtadienį Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurios nustato aiškią greičio matuoklių įrengimo tvarką šalies keliuose. Už šias pataisas balsavo 105 Seimo nariai, nė vienam nebalsavus prieš ir dviem susilaikius. Iki šiol visą procesą – nuo matuoklių vietų parinkimo iki jų priežiūros – vykdė viena institucija – „Via Lietuva“.
Liberalas Andrius Bagdonas, vienas iš projekto iniciatorių, pabrėžė, kad ankstesnė tvarka buvo nepriimtina. „Negali „Via Lietuva“, būdama akcine bendrove, siekiančia pelno, pati nusistatyti taisykles, kaip įrenginės greičio matuoklius, o paskui tų taisyklių nesilaikyti“, – teigė jis.
Įstatyme apibrėžta, kad stacionarusis greičio matuoklis yra nejudamai įtvirtintas įrenginys su programine įranga, skirtas momentiniam arba vidutiniam transporto priemonių greičiui matuoti. Pataisos numato, kad stacionarūs greičio matuokliai gali būti įrengiami keliuose, o Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatys jų įrengimo ir eksploatavimo tvarką valstybinės reikšmės keliuose.
Nuo šiol, renkant vietas greičio matuokliams, bus atsižvelgiama į kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų skaičių, eismo intensyvumą ir kitus eismo saugumo aspektus. Greičio matuoklius keliuose įrengs kelio valdytojas.
Įstatymas taip pat numato, kad greičio matuokliai ir kitos stacionariosios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios kitus duomenis nei greitis, bus žymimos skirtingais kelio ženklais. Prieš kiekvieną matuoklį privalės būti įrengti kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę ir nurodantys leistiną greitį.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai siūlė patikslinti projektą, nurodant, kad greičio matuokliai įrengiami ne tik valstybinės reikšmės keliuose, bet tiesiog keliuose. Seimas galiausiai pritarė šiam siūlymui.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad patvirtinus pataisas dėl greičio matuoklių, reikėtų išmontuoti miestuose esančius įrenginius. Policijos departamento atstovas Vytautas Grašys informavo, kad priėmus pataisas, Lietuvos keliuose dingtų apie 38 proc. vidutinio greičio matuoklių. Dėl to greičio kontrolei reikėtų skirti daugiau pareigūnų ir svarstyti apie naujų mobilių matuoklių įsigijimą.
V. Grašys nurodė, kad 2023 metais buvo nustatyta virš 680 tūkst. greičio pažeidimų atvejų, o pernai – beveik perpus mažiau – 360 tūkstančių. Policijos duomenimis, greičio viršijimas Lietuvoje išlieka pagrindine eismo įvykių priežastimi, sukeldamas apie 30 proc. įvykių, kuriuose sužeidžiami arba žūsta žmonės.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau teigė, kad greičio matuoklių plėtra Lietuvoje nėra būtina ir svarstė, ar tokia sistema apskritai reikalinga. Jo teigimu, matuokliai turėtų būti naudojami kaip prevencijos priemonė, o ne kaip baudimo sistema. Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.
