## Jonavos mero byla nutraukta: prokuratūra jaučiasi nugalėta, teisininkai – kritiški
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nutraukus bylą, kurioje Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius buvo kaltinamas savivaldybės lėšų pasisavinimu, prokuratūra teigia, kad daugelis jaučiasi pralaimėję. Anot prokuratūros atstovų, nuolat besikeičianti teismų praktika verčia juos abejoti, kaip tinkamai vykdyti savo darbą.
„Kiekvienoje byloje yra laimėtojai ir pralaimėtojai. Šioje byloje neabejotinai laimėjo advokatas ir jo klientas. Tačiau daugelis, įskaitant ir mus, jaučiasi nejaukiai, tarsi patyrę pralaimėjimą“, – Vilniaus universiteto Teisės fakultete vykusioje diskusijoje teigė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Ši diskusija subūrė teisės mokslininkus, prokuratūros atstovus ir advokatus, kad aptartų visuomenėje didelį atgarsį sukėlusį „čekiukų“ skandalą.
J. Laucius, remdamasis Prokurorų etikos kodeksu, pabrėžė, kad negali išsamiai komentuoti LAT nutarties M. Sinkevičiaus byloje. Tačiau jis pritarė generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko nuomonei dėl teismų praktikos nepastovumo baudžiamosiose bylose, ypač tose, kurios susijusios su piktnaudžiavimu.
„Teismų praktika bylose dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų valstybės tarnybai primena amerikietiškus kalnelius – niekada negali žinoti, kas laukia“, – sakė J. Laucius.
Jis anksčiau vadovavo politinės korupcijos „MG Baltic“ bylos tyrimui ir palaikė kaltinimus visų instancijų teismuose. Šioje byloje pirmos ir antros instancijos teismų sprendimai buvo diametraliai priešingi.
Prokuroras G. Ivanauskas atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybėse ir kitose institucijose nepakankamai gerai veikia etikos, imuniteto tarnybos ir įvairios komisijos – žemesnio lygmens kontrolės mechanizmai. Pasak jo, kai tokie veiksmai kriminalizuojami, prokuratūra susiduria su dideliais iššūkiais.
„Teisminė praktika nuolat keičiasi, todėl turime apsispręsti, nuo kada taikome baudžiamąją atsakomybę. Prokuratūra turi turėti aiškų atsakymą į šį klausimą“, – teigė generalinės prokurorės pavaduotojas.
Jis priminė atvejį, kai LAT 2015 metais išteisino mokyklos direktorę dėl piktnaudžiavimo, tačiau nuteisė ją už dokumentų klastojimą ir pasisavinimą. Teismas nusprendė, kad piktnaudžiavimo atveju nebuvo padaryta didelė žala.
„Turime trijų LAT teisėjų kolegijų sprendimus, kurie dėl panašių situacijų yra skirtingi, o mes turime juos taikyti. Septynių teisėjų kolegijos ir plenarinių sesijų suformuota praktika po kurio laiko pakeičiama trijų teisėjų kolegijos. Mes nežinome, kaip toliau elgtis. Nėra aiškumo“, – skundėsi prokuroras G. Ivanauskas.
LAT savo ruožtu teigia, kad yra vienintelis kasacinis teismas, peržiūrintis įsiteisėjusius bendrosios kompetencijos teismų sprendimus. Pagrindinis kasacinio teismo tikslas – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje, formuojant bendras taisykles, kaip kvalifikuoti tam tikrus veiksmus ir bausti už įvairius nusikaltimus.
G. Ivanauskas atkreipė dėmesį į egzistuojančią visuomenės vertybinę politiką ir valdžios (Seimo ir teismo) vertybinę politiką.
„Teismai turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, nes jie formuoja tolimesnę politiką teisingumo valstybėje“, – mano generalinės prokurorės pavaduotojas.
Jis kėlė klausimą, ar per kelis dešimtmečius pasikeitė visuomenės nuomonė apie tarnybinius nusikaltimus ir jų pavojingumą, ir kokios bausmės turėtų būti skiriamos už tokius nusikaltimus.
„Atrodo, kad visuomenės nuomonė išliko panaši, tačiau Seimo ir teismų nuomonė pasikeitė – ji atitrūko nuo visuomenės. Ar tai gerai, ar blogai?“ – klausė prokuroras.
### Milijoninės sumos ir teismų kova
Diskusijoje dalyvavusi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė taip pat pabrėžė, kad daugelyje savivaldybių neveikė kontrolės mechanizmai.
„Reglamentai buvo aiškūs. Tačiau tarybos nariai elgėsi nesąžiningai, teikdami čekius už kurą, kuris esą buvo pilamas kelis kartus per dieną, net ir tada, kai politikas buvo ne Lietuvoje. Taip pat buvo teikiami čekiai už telefonus, televizorius, patalpų nuomą. Nebuvo jokios kontrolės: buhalteris, gaudamas čekius, netikrino, ar jie atitinka realybę. Kontrolės stoka ir didelis nesąžiningumas lėmė tokią situaciją. Reglamentavimo tarsi ir pakako – pinigai buvo skirti su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms“, – kalbėjo prokurorė D. Nikitinienė.
Ji vadovauja prokuratūros skyriui, kuris civilinio proceso tvarka bando atgauti tarybos narių galimai pasisavintas lėšas. Kitų prokuratūros skyrių atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose politikai sulaukia įtarimų ir yra baudžiami baudžiamąja tvarka.
„Mes savo ieškiniuose akcentuojame, kad tarybos nariai davė priesaiką sąžiningai ir teisingai vykdyti pareigas, o nuo priesaikos dienos prasideda jų įgaliojimai. Visoje respublikoje vyksta procesai dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo. Mūsų tikslas – ne nubausti, o civilinėmis teisinėmis priemonėmis sugrąžinti nepagrįstai gautas lėšas“, – teigė D. Nikitinienė.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis teigia, kad politikai nori sureguliuoti viską, išskyrus savo pačių atsakomybę.
„Būtina sureguliuoti politinę atsakomybę: skaidrumas, viešumas, pasitikėjimas ir atskaitomybė – visa tai susiję su tuo, ar mes pasitikime politinės valdžios veiksmais. Jei pasitikime, mes, kaip žmonės, ginsime tokią valstybę. Politikų atsakomybė nėra sureguliuota, o „čekiukų“ bylos yra lakmuso popierėlis.
Man, kaip žmogui ir teisininkui, reikia aiškesnių įsipareigojimų. Nepakanka valstybės pareigūnui ar politikui klaidingai pateikus buhalterinius duomenis tiesiog grąžinti pinigus. Taip pasitikėjimas valstybe nebus atstatytas“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
### Kritika LAT sprendimui
Žinomas teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris griežtai sukritikavo LAT nutartį M. Sinkevičiaus byloje.
„Neketinu švelninti žodžių – į šią nutartį žiūriu labai kritiškai“, – per diskusiją sakė jis.
Pasak jo, nutartis parašyta taip, tarsi viskas būtų aišku iš anksto.
„Pradedama nuo Konstitucinio Teismo citatų, kurios arba netikslios, arba ištrauktos iš konteksto. Pateikiamos nuorodos į tris nutarimus, nors pakaktų vieno ar dviejų, o kitos nuorodos yra tik optinė apgaulė“, – sakė E. Kūris.
Jis atkreipė dėmesį, kad LAT remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais, kurie nėra susiję su šia sritimi, arba nutarimais, kurie rodo priešingai, nei nusprendė LAT.
LAT priimtos M. Sinkevičiaus nutarties 7 punkte skelbiama, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu, ar kitu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis.
2005 m. lapkričio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimas susijęs su administracinių nuobaudų taikymu už prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų. E. Kūris, kuris pasirašė šį nutarimą, vėliau diskusijoje minėjo, kad šis nutarimas susijęs su alkoholio kontrole. M. Sinkevičiaus baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie alkoholio laikymą ar gabenimą.
E. Kūris taip pat teigė nesuprantantis, kokią kitą atsakomybę M. Sinkevičiaus byloje skelbia LAT.
„Ar kalbama apie savivaldybės etikos komisiją, kurią patvirtino pats meras? Tai dabar jis atsakys toje komisijoje? Nesuvokiu, kas bus toliau su neturtine žala. Mano nuomone, ši nutartis naikina tokį institutą kaip neturtinė žala. Suprantu, kad Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia neturtinės žalos, bet Konstitucija reikalauja, kad įstatymas nustatytų neturtinės žalos atlyginimo tvarką. Ši nutartis visiškai nubraukia neturtinę žalą – viskas suvedama į pinigus.
Jei piktinamės, kad Donaldas Trumpas viską paverčia pinigais ir sandoriais, tai šiuo atveju Aukščiausiasis Teismas sako, kad viskas gerai: reikia atlyginti, kas pavogta ir pasisavinta, ir reikalai išspręsti. O kaip dėl neturtinės žalos, visuomenės pasitikėjimo ir autoriteto? Visa tai tėra tušti žodžiai“, – ironizavo teisininkas.
Jis taip pat stebėjosi, kad iš LAT nutarties dingo kaltinimas merui dėl dokumentų klastojimo.
„Teisėjas spaudos konferencijoje žurnalistams pasakė, kad ši nutartis prilygsta išteisinimui. Ar aš teisingai suprantu, kad nebuvo dokumentų klastojimo? Kur dingo dokumentų klastojimas? Kadangi negalima traukti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį (Piktnaudžiavimą), tai nebuvo dokumentų klastojimo? Atsiprašau“, – stebėjosi profesorius E. Kūris.
Kai kuriuos LAT argumentus jis pavadino keistais, pavyzdžiui, teigiant, kad tvarka buvo nustatyta savivaldybių aktuose, o įstatymų leidėjas pakeitė reguliavimą, o tai rodo, kad reguliavimas buvo blogas.
„Jei kas nors pakeičiama, tai nereiškia, kad ankstesnis reguliavimas buvo blogas. Juk kalbama ne apie reguliavimo kokybę. Neturiu nieko asmeniškai prieš tą žmogų, kurį laikau gabiu politiku. Kalbama apie tai, kad žmogus, puikiai žinodamas, ką daro, klastojo dokumentus ir pasisavino lėšas. Kuo čia dėta įstatymo kokybė ir reguliavimo keitimas vėliau?“ – klausė buvęs Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas.
E. Kūris teigė, kad visuotinai suprantama, jog mero elgesys sudavė smūgį valstybei ir savivaldos prestižui, o prokurorams nereikėjo įrodinėti to atliekant visuomenės apklausas.
„Jei sandėlio sargas užmigo prie atvirų durų, tai dar nereiškia, kad vagis nepadarė nusikaltimo, kai ką nors išsinešė“, – sakė E. Kūris.
Bylos duomenimis, M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės administracijai per ketverius metus pateikė 16 suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijusias išlaidas (iš viso 1 487 Eur) ir šią sumą neteisėtai pasisavino.
LAT šią bylą nutraukė, o M. Sinkevičius grįžo į mero postą.
