Skaitytojas kreipėsi į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune”, susirūpinęs dėl asmeninės sveikatos informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje. Vyras teigė, kad duomenys apie jo gydymą nuo depresijos prieš daugiau nei dešimtmetį buvo įtraukti į bylos medžiagą ir tapo prieinami visoms šalims, kurios, pasak jo, ėmė jį terorizuoti ir tyčiotis. Vyras teiraujasi, ar toks informacijos atskleidimas yra teisėtas ir ar jis gali reikalauti, kad šie duomenys būtų pašalinti iš bylos.
Advokatų kontoros „ADVOCATERA” advokatė Raimonda Lazauskienė komentuoja, kad tokioje situacijoje susiduria duomenų apsaugos ir baudžiamojo proceso teisės. Informacija apie asmens sveikatos būklę yra laikoma ypač jautria tiek pagal BDAR, tiek pagal Lietuvos įstatymus. Tokie duomenys gali būti naudojami tik esant aiškiam būtinumui, jei jie yra reikalingi ir proporcingi bylos tikslams. Jei duomenys nėra susiję su nusikaltimo esme, jų įtraukimas į bylą gali būti laikomas perteklinis ir neteisėtas.
Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia riboti prieigą prie informacijos, jei jos atskleidimas pažeistų asmens privatumą ar orumą. Prokuroras ar teismas turėtų užtikrinti, kad jautri informacija nebūtų prieinama kitoms šalims, kopijuojama ar naudojama neteisėtai, pavyzdžiui, spaudimui daryti. Jei prokuroras nesiėmė priemonių apsaugoti jautrią informaciją, galima skųsti jo veiksmus Generalinei prokuratūrai ir vėliau reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Advokatė atkreipia dėmesį, kad skaitytojo atveju, jautri informacija buvo ne tik įtraukta į bylą, bet ir prieinama asmenims, kurie ja piktnaudžiauja. Toks elgesys gali būti laikomas ne tik duomenų apsaugos, bet ir baudžiamojo įstatymo pažeidimu (pvz., dėl grasinimų ar šmeižto). Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba Generalinę prokuratūrą. Nustačius neteisėtą duomenų tvarkymą, gali būti pagrindas civiliniam ieškiniui prieš valstybę dėl neturtinės žalos atlyginimo.
