Buvęs Jonavos rajono savivaldybės vicemeras ir tarybos narys, dabar Seimo narys Eugenijus Sabutis į savo tarybos nario išlaidų ataskaitas įtraukė ir piniginei kompensacijai už savo veiklą pateikė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bei dviejų privačių bendrovių kuro kvitus. Tai paaiškėjo Kauno apylinkės teisme pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą ir valstybės kaltintojui prokurorui Dariui Valkavičiui paskelbus kaltinamąjį aktą.
Kieno kvitai figūruoja byloje
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), politikas, siekdamas pagrįsti avansu gautas išmokas tariamai patirtoms išlaidoms, naudojo čekius, apmokėtus viešosios įstaigos, uždarųjų akcinių bendrovių bei kitų asmenų banko mokėjimo kortelėmis ir grynaisiais pinigais. Už tas lėšas buvo įsigyti degalai bei apmokėtos televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugos – taip Jonavos politikui esą nepagrįstai išmokėta 3 tūkst. 100 eurų.
Kaip per posėdį paskelbė D. Valkavičius, minėta viešoji įstaiga yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, o bendrovės – „Egsta“ ir „Comintela“. E. Sabučio deklaracijose viešai skelbiama, kad jo sutuoktinė Rasa Sabutienė bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje įsikūrusioje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje darbų saugos specialiste. Bendrovė „Egsta“ yra Jonavoje veikianti statybų įmonė, o Kauno rajone veikianti „Comintela“ verčiasi pakabinamų lubų montavimu. Prokuroro teigimu, iš minėtų lėšų apmokėtos ir „Telia Lietuva“ televizijos bei televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugos.
E. Sabučio reakcija teisme
„Šito dabar nekomentuosiu“, – Eltai teisme sakė E. Sabutis, paklaustas, kaip į jo išlaidų ataskaitas pateko viešosios įstaigos ir bendrovių kvitai. Prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, politikas, ėjęs ir susisiekimo ministro pareigas bei laikytas galimu socialdemokratų kandidatu į premjerus, kaltės nepripažino. Jis pareiškė, kad parodymus duos tik po visų liudytojų apklausos, kai bus ištirti bylos įrodymai.
Byloje yra 10 liudytojų, kurie bus kviečiami į posėdį rugsėjo 30 dieną. Į pirmąjį posėdį neatvyko ir savivaldybės atstovas – teismas apie bylą jam praneš dar kartą.
Ką sako kaltinimai
STT duomenimis, 2019–2020 m. E. Sabutis, būdamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu, įtariama, suklastojo 18 tarybos nario išlaidų avanso apyskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas. Įtariama, kad savo veikloje jis esą išnaudojo apie 1,5 tonos kuro ir kompensacijai gauti pateikė svetimus kvitus, o už savivaldybės lėšas įsigijo televizorių „Samsung“ su garso sistema. E. Sabutis kaltinamas piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu bei dokumentų klastojimu ir disponavimu jais.
Politinis kontekstas ir M. Sinkevičiaus byla
Pernai rugsėjį teisinės neliečiamybės netekęs socialdemokratas stebėjosi, kad įtarimai „čekiukų“ bylose politikus pasiveja tada, kai jie nusprendžia kandidatuoti į aukštesnes pareigas. Apie būsimą STT apklausą jis sužinojo partijos prezidiumo posėdžio metu, kai buvo svarstoma jo kandidatūra į premjerus, ir kandidatuoti atsisakė. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet pareiškė, kad jei paaiškėtų, jog teisėsauga mėgino kištis į politinius procesus ieškant kandidato į premjerus, „lėktų galvos“. Prokuroro D. Valkavičiaus teigimu, E. Sabučio šeimos nariai buvo apklausti 2025 m. liepos 30 d., liepos 28 ir 29 d. apklausti dar du asmenys, o vėliau nuspręsta patį politiką apklausti kaip specialųjį liudytoją.
2024 m. E. Sabučiui tapus Seimo nariu, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti jo teisinę neliečiamybę; pats E. Sabutis paprašė nesudaryti laikinosios tyrimo komisijos ir panaikinti neliečiamybę supaprastinta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai kovą nutraukė Jonavos mero, socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, konstatavęs, kad jo veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
