Skaitytojas kreipėsi į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“, norėdamas sužinoti, kokios pasekmės gresia asmeniui, kuris ignoruoja teismo sprendimą dėl skolos grąžinimo. Skaitytojas teigė, kad teismas priteisė skolą iš jo buvusio verslo partnerio, tačiau šis jau keletą mėnesių vengia mokėti. Antstolis aiškina, kad be oficialaus lėšų valdymo, išieškojimas yra sudėtingas.
Advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, teismo sprendimo nevykdymas yra rimtas nusižengimas, už kurį skolininkui gali būti taikomos sankcijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad skolininkui gali būti skirta bauda, jei jis sąmoningai vengia vykdyti teismo sprendimą.
Advokatė R. Lazauskienė atkreipia dėmesį, kad bauda gali būti skirta tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Svarbu, kaip skolininkas elgiasi: jei jis slepia pajamas, perrašo turtą kitiems asmenims arba ignoruoja antstolio reikalavimus, tai gali būti vertinama kaip piktybinis nevykdymas. Baudos dydis priklauso nuo konkrečios situacijos, skolos dydžio, skolininko turtinės padėties ir to, kiek laiko teismo sprendimas yra nevykdomas.
Pagal Civilinio proceso kodeksą, tik antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui. Kreditorius negali tiesiogiai kreiptis į teismą, bet jis gali prašyti antstolio surašyti teismo sprendimo neįvykdymo aktą arba skųsti antstolio neveikimą teismui, jei šis atsisako kreiptis dėl baudos skyrimo. Kreditorius taip pat gali pateikti antstoliui įrodymus, kad skolininkas turi pajamų ar turto, bet vengia mokėti. Antstolis patikrina, ar skolininkas vykdo teismo sprendimą, ir jei sprendimas neįvykdytas, surašo atitinkamą aktą. Teismų praktika rodo, kad teismo sprendimų nevykdymas nėra toleruojamas, o bandantys išvengti atsakomybės gali sulaukti papildomų sankcijų.