Ekspertai vieningai sutaria: „Teltonikos“ pareiškimas – svarbiausias 2024-ųjų ekonomikos įvykis Lietuvoje
Dauguma BNS kalbintų ekonomistų teigia, kad reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas.
Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų išrinkti tris reikšmingiausius iš 10-ties, jų manymu, svarbiausių šių metų įvykių. Net 11 apklaustųjų kaip reikšmingiausią nurodė „Teltonikos“ atvejį.
Dešimties ekonomistų nuomone, tarp svarbiausių šių metų įvykių buvo ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ pranešimas apie ketinimus Lietuvoje statyti artilerijos amunicijos gamyklą.
Septyni ekspertai tarp svarbiausiųjų paminėjo Seimo priimtą vadinamąjį Gynybos fondo paketą, kuris nuo 2025-ųjų didina akcizus alkoholiui, rūkalams ir kurui, taip pat 1 procentiniu punktu – pelno mokestį bei pratęsia bankų solidarumo mokestį.
Po keturis ekspertus prie reikšmingiausių metų įvykių priskyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos pranešimą Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš bendros energetikos sistemos (BRELL) 2025 metų vasarį bei panaikintą finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją.
Trys ekspertai svarbiausiu įvykiu įvardijo kelias savaites trukusį Gintauto Palucko Vyriausybės formavimą, o du – užbaigtas derybas dėl bendros 260-300 mln. eurų vertės artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje valdymo, kai Lietuvai priklausys 49 proc., o „Rheinmetall“ – 51 proc. akcijų.
Vienas respondentas mano, kad svarbiausias šių metų įvykis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) paskelbtas galutinis nuosprendis „MG grupės“ politinės korupcijos byloje.
„Teltonikos“ atvejis – šaltas dušas, pakreipęs verslo ir politikų sprendimus
Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė BNS komentavo, kad „už technologijų įmonių grupės „Teltonika“ vadovo pareiškimą gal net iliustratyvesnė yra vėliau įvykusi įvykių grandinė, kuri ne tik grąžino šį mega projektą ant bėgių, bet ir iššaukė itin reikalingas diskusijas bei nubrėžė būtinas kryptis naujai Vyriausybei“.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS teigė, kad „nedaug svarbių ekonominių klausimų sulaukia sutarimo iš skirtingų ideologinių stovyklų. Biurokratijos mažinimo ir verslo sąlygų gerinimo uždavinys net atsidūrė naujosios Vyriausybės programoje. Nors neaišku, ar žodis taps kūnu, vis tiek šis šaltas dušas buvo svarbiausias 2024-ųjų įvykis, galintis turėti įtakos Lietuvos ekonomikos augimui ne vienerius metus“.
Dauguma ekspertų pabrėžė, kad „Teltonika High-Tech Hill“ gamyklų statybos yra svarbios ne tik ekonominiu, bet ir politiniu požiūriu, nes į jas nukreiptos ir Taivano investicijos.
Kauno technologijos universiteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė BNS sakė: „Jos svarbios ne tik ekonominiu, bet ir politiniu požiūriu, nes Lietuvai palaikant Taivaną nutrūko ir taip trapūs santykiai su Kinija, o tai paveikė dalį Lietuvos įmonių ir tuo pačiu šalies ekonomiką“.
Mokslininkė pridūrė, kad „Teltonika High-Tech Hill“ parko gamyklų statybų situaciją vertina kaip mūsų kasdienybės paradoksą, su kuriuo dažnai susiduria tiek paprasti piliečiai, tiek strateginės šalies įmonės.
„Rheinmetall“ investicija: istoriškai reikšmingas žingsnis šalies ekonomikai ir saugumui
Dalis BNS apklaustų ekspertų sutinka, kad „Rheinmetall“ sprendimas statyti artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje yra istoriškai svarbi investicija. Ji ne tik stiprina šalies ekonomiką, bet ir didina saugumą.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Asta Klimavičienė BNS teigė, kad „Rheinmetall“ investicijos svarbios ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu aspektu, stiprinami ryšiai tarp Lietuvos ir Vokietijos“.
I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad kiekviena reikšminga užsienio investicija yra papildomas argumentas NATO partnerėms Lietuvą ginti karo atveju.
Be to, anot Šiaulių banko ekonomistės, tokio masto investicija potencialiai sukelia sniego gniūžtės efektą: sukuria ekosistemą aptarnaujantiems pramonės ir paslaugų verslams bei patraukia kitų besidairančiųjų, kur investuoti, dėmesį.
Analitikė BNS aiškino, kad „galiausiai geopolitiniai vektoriai dėliojasi taip, kad Europa yra priversta ginkluotis ir skirti reikšmingesnę išlaidų dalį nuo BVP gynybai. Tai didina gynybos pramonės potencialą ir iš to laimės tos šalys, kurios sugebės į savo ekonomikas nukreipti šiuos pinigų srautus“.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pridūrė, kad tai – istoriškai didžiausia gynybos pramonės investicija Lietuvoje, „kuri rodo, kad galime greitai reaguodami į aplinkybes pritraukti pasaulinių pramonės milžinų ir kartu didinti savo svorį geopolitinėje erdvėje“.
V. Kumpikaitė-Valiūnienė BNS pabrėžė, kad „tai realus žingsnis plėtojant karo pramonę, kuri pastaraisiais metais tapo strategine sritimi Europoje“.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva iki šiol neturėjo reikšmingiau išvystytos gynybos pramonės.
D. Imbrasas BNS aiškino: „Sėkminga šios įmonės veikla galėtų būti kaip katalizatorius kitoms gynybos pramonės įmonėms plėtoti verslą Lietuvoje. Panašią situaciją turėjome, kai į Lietuvą atvyko „Barclay‘s“, kuris prisidėjo prie sėkmingo informacijos ir ryšių sektoriaus vystymosi Lietuvoje, ar dabar stebimas inžinerinės pramonės spartus augimas, prie kurio prisideda „Continental“ ir „Hella“ įmonių veikla“.
Gynybos fondo paketas pademonstravo valdžios vienybę
Ekspertai teigia, kad Gynybos fondo paketas, kuris nuo sausio numato didinti kai kuriuos mokesčius, yra būtinas ilgalaikiam gynybos finansavimui ir Lietuvos saugumui stiprinti, tačiau kai kurie jų pabrėžia galimus ekonominius ir socialinius iššūkius. Anot jų, fondo paketas pademonstravo valdžios vienybę.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva BNS teigė, kad „Seimo sprendimas dėl Gynybos fondo paketo parodė, kad svarbiais klausimais galime pasiekti valdžios ir verslo konsensusą. Tuo pačiu iškėlė svarbų klausimą – kaip surinkti pajamas nepakertant ekonomikos augimo potencialo. Juk mechaninis tarifų padidinimas negarantuoja augančių pajamų ir netgi gali paveikti biudžetą neigiamai. Padaryti galime ir netgi privalome daugiau“.
Vilniaus universiteto mokslininkas Nerijus Černiauskas pažymėjo, kad lietuviai dažnai nerimauja dėl savo šalies saugumo, juolab, kai išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pasisakė už mažesnį šalies indelį į NATO.
N. Černiauskas BNS teigė, kad „norint didinti Lietuvos gynybą bei remti Ukrainą ypač svarbu tam numatyti lėšų, o sprendimas padidinti pelno ir akcizų mokesčius Lietuvoje prie to nemenkai prisidėjo“.
Šiaulių banko analitikė I. Genytė-Pikčienė pridūrė, kad „Gynybos fondo įsteigimas, geopolitinė aplinka ir D. Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus indikuoja, kad Europai gynybos srityje teks gerokai labiau kliautis savimi, o Lietuva būdama agresorių pasienyje per ateinančius kelis metus privalės išsiveržti į priekį gynybos ir atgrasymo lyderystės rikiuotėje“.
Ekonomistė taip pat pabrėžė, kad tokiu metu Lietuvai būtina dar didesniais tempais auginti gynybos ir atgrasymo „raumenis“ ir demonstruoti lyderystę NATO bei telkti atgrasymo ašį Centrinėje Rytų Europoje.
I. Genytė-Pikčienė aiškino: „Privalome pasirūpinti patikimais ir tęstiniais gynybos finansavimo mechanizmais tiek šalyje, tiek ir ES lygiu. Atskirtas nuo bendro biudžeto katilo gynybos fondas ir finansavimo srautą užtikrinantys mokestiniai pokyčiai – tinkami pamatai šiai krašto finansavimo struktūrai vystytis“.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto profesorė V. Kumpikaitė-Valiūnienė mano, jog Gynybos fondo pildymui pasirinktas tradicinis būdas rinkti biudžeto pajamas – didinant akcizus alkoholiui, rūkalams ir degalams, neieškant gerai apgalvotų bei ilgalaikių sprendimų.
Ekonomistė BNS teigė: „Staiga nusprendus orientuotis į saugumo prioritetus dar kartą atitrauktas dėmesys nuo nuolatinių švietimo ir sveikatos sistemos tobulinimų, kurie faktiškai mažina šių paslaugų prieinamumą, ypač gyvenantiems periferijoje, o juk jaunimas augins ir palaikys Lietuvos ekonomiką artimoje ateityje“.
E. Leontjeva pabrėžė: „Norėdami sustiprinti gynybą, pirmiausia turime sustiprinti gerovės kūrimo pamatus – mūsų ekonomiką, neprarasti investicijų, o dar ir pritraukti į Lietuvą šviežio kraujo. Todėl našumo ir konkurencingumo didinimas – tai pirmutinis gynybos stiprinimo uždavinys. Ne mažiau svarbu ir sustabdyti kapitalo nutekėjimą“.
Rekordinis „Vinted“ įvertis
Ekspertai taip pat kaip svarbų įvardijo ir didžiausios Europoje internetinės naudotų drabužių prekybos platformos – pirmojo Lietuvos „vienaragio“ „Vinted“ spalį baigtą antrinį akcijų pardavimą už 340 mln. eurų, kuriuo jos rinkos vertė pasiekė 5 mlrd. eurų.
Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė BNS teigė: „Šalia padėčiau (…) rekordinį „Vinted“ įvertį ir pritrauktas milijonines investicijas. Tai irgi leidžia tikėti šviesesniu rytojumi“.
T. Povilauskas teigė: „Pridėčiau ir „Vinted“ akcijų pardavimą, kai investuotojai ir darbuotojai pardavė akcijų už 340 mln. eurų ir kilstelėjo įmonės vertinimą iki 5 mlrd. eurų. Toks įvykis rodo, kad toliau turime augančią žvaigždę, kuri reikšmingai prisideda ne tik prie pridėtinės vertės kūrimo Lietuvoje, bet ir prie darbuotojų praturtėjimo“.
Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė BNS teigė, jog šis įvertis parodė, kad Lietuvos ateitis yra aukštą pridėtinę vertę kuriančios technologijų įmonės.
G. Verbickaitė-Bačiulienė BNS aiškino, kad „tai – milžiniškas pasiekimas ir įmonei, ir visai Lietuvai, rodantis aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologijų potencialą, galimybę tapti traukos centru talentams bei kapitalui“.
Ekspertų teigimu, 2024-ieji Lietuvos ekonomikai buvo reikšmingų pokyčių metai, atspindintys tiek galimybes, tiek iššūkius. Specialistai taip pat akcentuoja bazinių palūkanų mažėjimą, spartų darbo užmokesčio augimą ir būtinybę siekti ilgalaikio šalies ekonomikos tvarumo.
Kauno technologijos universiteto mokslininkas Rytis Krušinskas pastebi, jog po kelerių metų pertraukos Europos Centrinio Banko (ECB) pradėtos mažinti bazinės palūkanų normos įnešė didesnių pragiedrulių skolinimosi rinkoje.
R. Krušinskas BNS teigė: „Ir toliau besitęsiantis darbo užmokesčio augimas Lietuvoje (įskaitant MMA), kas iš vienos pusės parodo Lietuvos ekonomikos atsparumo potencialą, tačiau iš kitos – kelia vis daugiau klausimų dėl nuoseklaus bei atitinkamo produktyvumo augimo iššūkių“.
Ekonomistai taip pat mano, kad Lietuvai itin svarbu neprarasti patrauklumo investuotojams.
„Citadele“ banko ekonomistas I. Izgorodinas BNS teigė: „2025 metais pinigai euro zonoje atpigs, suaktyvės euro zonos įmonių investicijos, Lietuva turi šansą pritraukti daugiau naujų investicijų“.
Mokymų įmonės „Countline“ lektorė Živilė Simonaitytė BNS pridūrė: „Bus itin svarbu artimiausiu metu įvertinti, ar vien tik naujos daugumos planai didinti mokesčius blogąja prasme nepaveikė verslų lūkesčių“.