Kitais metais Lietuvoje planuojami reikšmingi kelių infrastruktūros projektai, įskaitant paskutinę „Via Baltica“ atkarpą link Lenkijos sienos, magistralinio kelio Vilnius-Utena tęstinius atnaujinimus bei kelio Pirčiupiai-Jašiūnai, esančio šalia Rūdninkų poligono, rekonstrukciją. Kelių sektoriaus atstovai akcentuoja būtinybę užtikrinti tvarų finansavimą keliams, įdiegiant kelių fondą ir elektroninę kelių rinkliavos sistemą („e-tolling“).
„Via Lietuva“ informuoja, jog vienas svarbiausių 2025 metų uždavinių – užbaigti paskutinio 12 kilometrų ilgio „Via Baltica“ ruožo, vedančio iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, atnaujinimą. Darbai šiame ruože startavo birželį ir planuojama juos pabaigti iki kitos vasaros.
Šiais metais taip pat vyko intensyvūs „Via Baltica“ modernizavimo darbai ruože nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Spalį buvo užbaigtas ilgiausias ir techniškai sudėtingiausias 16 km ruožas tarp Pietarių ir Skardupių kaimų. Šių darbų metu, trukusių 16 mėnesių, buvo pastatyta daugiau nei dešimt naujų kelių infrastruktūros objektų, įskaitant tiltus ir viadukus.
Be to, „Via Lietuva“ tęs darbus magistraliniame kelyje Vilnius-Utena, kur pavasarį planuojama pradėti beveik 18 km ruožo nuo Nemenčinės-Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės tvarkymą. Likusiems ruožams numatomi viešųjų pirkimų konkursai, o sėkmingai juos įvykdžius, planuojama pasirašyti sutartis ir pradėti darbus pavasarį.
2024 metais buvo atnaujinta 30 km kelio Vilnius–Utena atkarpa nuo Molėtų iki Utenos, taip pat užbaigti šio kelio atnaujinimo darbai Utenos mieste.
„Via Lietuva“ pabrėžia karinio mobilumo projektų svarbą, ypač Rūdninkų poligono prieigose. 2025 metais numatoma sutvarkyti keturias kelio Pirčiupiai-Jašiūnai atkarpas, taip užbaigiant viso kelio, kurio ilgis siekia apie 21 km, rekonstrukciją.
Šiais metais buvo sutvarkyti du kelio Pirčiupiai–Jašiūnai ruožai, kurių bendras ilgis – 16 km.
Be to, planuojami tiltų ir viadukų remonto darbai. Didžiausias projektas numatomas netoli Kauno, kur baigus laikinojo tilto per Kruną statybas, bus pradėta esamo tilto rekonstrukcija. Taip pat tęsiami tiltų modernizavimo darbai netoli Ariogalos, Kėdainiuose, ir planuojama tunelio statyba Tarandėje, prie Vilniaus.
„Bus tęsiamas tiltų per Dubysą ties Ariogala ir per Nevėžį Kėdainiuose rekonstravimas, planuojama baigti Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbus, kurie dėl labai prastos viaduko būklės pareikalavo daugiau laiko nei buvo planuota. 2025 m. pavasarį kelyje Vilnius–Panevėžys prie Vilniaus planuojama pradėti Tarandės tunelio statybas“, – teigia „Via Lietuva“ atstovai.
Bendrovė taip pat planuoja pradėti žvyrkelių asfaltavimo darbus. „Via Lietuva“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 5000 km kelių su žvyro danga.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko akcentuoja „e-tolling“ sistemos svarbą, teigdamas, kad ji galėtų surinkti virš 200 mln. eurų per metus į valstybės biudžetą.
„Kertinis kitų metų projektas – „e-tolling“ sistema. Kitąmet bus ypač svarbu atrasti sprendimus pagaliau įvykdyti viešuosius pirkimus, kurie kol kas dar strigę teismuose, kad per 2025 metus būtų fiziškai pasiruošta sistemos veikimui ir jau 2026 m. sausį pradėtų realiai veikti sąžiningas sunkiojo transporto apmokestinimas“, – komentavo Š. Frolenko.
Jis pabrėžia, kad „e-tolling“ kainodaros modelis yra pasenęs ir turi būti atnaujintas, užtikrinant sąžiningus mokesčio tarifus sunkiajam komerciniam transportui. Anot jo, sunkiasvoris transportas turėtų prisidėti prie kelių priežiūros, remonto ir vystymo išlaidų.
„Taip pat ypač reikšminga, kad tokios priemonės, kaip triukšmo sienelė, aplinkkeliai, mažinantys oro užterštumą gyvenamosiose teritorijose, ir panašiai, būtų finansuojami iš „e-tolling“ numatytos dedamosios – kaštų, skirtų aplinkosaugai“, – pridūrė jis.
„Lietuvos keliai“ vadovas taip pat tvirtina, kad įvedus „e-tolling“ sistemą, būtina numatyti mokamų kelių tinklo plėtrą, nes įsigaliojus šiai sistemai, bus apmokamas nebe kelyje praleistas laikas, o nuvažiuotas atstumas.
„Tad labai svarbu, kad kelių tinklas, kuris yra mokamas, būtų adekvatus ir neskatintų vežėjų taupant kaštus važiuoti mažesnės reikšmės keliais išvengiant mokesčių“, – pažymėjo jis.
Š. Frolenko taip pat palaiko idėją sukurti kelių fondą, kuris užtikrintų ilgalaikį ir tvarų finansavimą naujiems kelių projektams bei iniciatyvoms.
„Šis fondas turi būti skirtas plėtrai tinkle, kuris nėra mokamas sunkiasvoriam komerciniam transportui. Pavyzdžiui, jeigu norime išasfaltuoti žvyrkelius, kapitaliai remontuoti labai prastos būklės kelio ruožą, tiesti naujus kelius ar dviračių takus, tai turės būti įgyvendinta pasinaudojus šio fondo lėšomis“, – aiškino jis.
Pasak „Lietuvos keliai“ vadovo, fondo šaltiniais galėtų būti tam tikra dalis automobilių kuro akcizo ir sunkiasvorio transporto metiniai registravimo mokesčiai.
ELTA primena, kad premjero Gintauto Palucko Vyriausybės programoje buvo žadėta įkurti kelių fondą, surinkti daugiau lėšų kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) bei skirti didesnį dėmesį tiltų ir viadukų remontui.
