Vyriausybė pritarė prezidento siūlymui 10 proc. padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, skirtą vietiniams keliams. Taip pat planuojama savivaldybėms perduoti daugiau valstybei priklausančių rajoninių kelių. Ministrų kabinetas sutinka, kad lėšos turėtų būti skirstomos atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir kelių ilgį savivaldybėse, suteikiant joms teisę pačioms nuspręsti, kokio lygio remonto joms reikia.
Susisiekimo ministerijos parengta išvada buvo patvirtinta Vyriausybės posėdyje šią savaitę.
Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad didėjant valstybės biudžeto sumai, skiriamai strateginiams valstybinės reikšmės kelių objektams, finansavimas vietiniams keliams išlieka nepakitęs arba net mažėja dėl infliacijos.
Dėl to siūloma KPPP biudžeto dalį, skiriamą vietiniams keliams, per dvejus metus padidinti nuo dabartinių 33 proc. iki 43 proc.
Siekiant paskatinti savivaldybes perimti daugiau vietinių kelių iš „Via Lietuva“, nuo 2027 m. siūloma skirti papildomus 5 proc. KPPP lėšų atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių objektams.
Savivaldybės turėtų perimti miestuose ir miesteliuose esančius valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus iš „Via Lietuva“ nuo 2026 m.
Pasikeitus kelių statusui, jų priežiūra taptų paprastesnė, nes savivaldybėms nebereikėtų derinti projektų su „Via Lietuva“, norint savo lėšomis remontuoti šaligatvius, autobusų stoteles ir kitą infrastruktūrą šalia rajoninių kelių.
Šiuo metu „Via Lietuva“ valdo 21,2 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių tinklą, į kurį įeina ir mažo eismo intensyvumo rajoniniai keliai, kurie nesulaukia pakankamai dėmesio, nes bendrovė prioritetą teikia magistraliniams ir krašto keliams.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad priėmus pakeitimus, savivaldybės galės pačios spręsti, kokiai infrastruktūrai reikia pokyčių, atsižvelgdamos į vietos gyventojų poreikius.
„Rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau. Autobusų stotelės ar pėsčiųjų perėjos įrengimo nebereikės laukti kelerių metų. Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą“, – teigė ministras.
Savivaldybėms svarbu laiku užregistruoti jų valdomus kelius, todėl regionams tenkančios KPPP lėšų dalies skaičiavimo pagal registruotų kelių ilgį siūloma atidėti nuo 2025 iki 2027 metų.
Lėšos savivaldybėms būtų skirstomos atsižvelgiant į nuolatinių gyventojų skaičių ir Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį.
Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama kapitaliniam remontui.
Prezidentūra mano, kad daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį remontą, neeikvojant didelių sumų kapitaliniam remontui, taip sutaupant kelis kartus daugiau lėšų. Todėl keičiant įstatymą, iš jo būtų išbrauktas žodis „kapitališkai“ ir dėl remonto lygio galėtų apsispręsti pačios savivaldybės.
Numatoma ir kitų pokyčių – siūloma iš vinječių, didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių gabenimo keliais bei mokesčių už eismo ribojimą lėšas pripažinti „Via Lietuva“ pajamomis. Jiems būtų taikoma kasmetinė indeksacija, priklausanti nuo metinės infliacijos lygio.
Seime pateiktą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir jį lydintį įstatymą planuojama svarstyti skubos tvarka.
Pernai gruodį parlamento priimtame šių metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Pagal naujosios Vyriausybės korekcijas į biudžetą buvo įtrauktas ir papildomas 20 mln. eurų finansavimas žvyrkelių programai.
Visgi Ministrų kabinetas pabrėžia, kad, vertinant esamą valstybinės reikšmės kelių būklę, yra būtinas dukart didesnis tvarus kelių finansavimas nei iki šiol.
