Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione ir Pietryčių Europoje padažnėjo GPS signalų trikdžių, siejamų su Rusija. Šie trikdžiai jau sukėlė dešimtis skrydžių sutrikimų – didelius vėlavimus ir atšaukimus. Kompensacijų valdymo bendrovė „Skycop“ atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais keleiviams dažniausiai nepriklauso piniginės kompensacijos, tačiau oro linijos vis tiek privalo pasirūpinti paveiktais keleiviais.
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) vasario mėnesį paskelbė, kad tyčiniai GPS signalų trikdymo ir klastojimo atvejai, ypač šalia Ukrainos ir Izraelio oro erdvių, pernai išaugo 3–6 kartus. „Skycop“ pranešime žiniasklaidai teigiama, kad tam tikromis dienomis navigacijos sistemų trikdžius patyrė daugiau nei tūkstančio skrydžių įgulos.
Nors GPS ar kitos palydovinės sistemos nėra pagrindiniai ar vieninteliai orlaivių navigacijos įrankiai, šių signalų trikdžiai nesustabdo aviacijos rinkos. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis jie gali nulemti skrydžio nukreipimą į kitą oro uostą arba atšaukimą. Pavyzdžiui, šių metų sausį skrydis iš Londono į Vilnių dėl šios priežasties turėjo leistis Varšuvoje, o gruodį panašus atvejis įvyko skrydžiui tarp Rygos ir Vienos. Balandį mėnesiui buvo atšauktas naujas maršrutas tarp Helsinkio ir Tartu.
„Skycop.com“ advokatas Nerijus Zaleckas paaiškina, kad ES reglamentas Nr. 261 numato pinigines kompensacijas tik tais atvejais, kai kelionė buvo smarkiai sutrikdyta dėl oro linijų kaltės ir aplinkybių, kurias jos gali kontroliuoti. Todėl, jei skrydis vėluotų ilgai arba būtų atšauktas dėl GPS trikdžių, oro linijos pagrįstai tai galėtų vertinti kaip force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybę. Tačiau net ir tokiu atveju oro linijos privalo pasirūpinti keleiviais.
„Man sunku įsivaizduoti teismą, kuris GPS trikdžius traktuotų ne kaip force majeure, nors ES reglamentas Nr. 261 ir Monrealio konvencija vis tiek įpareigoja oro vežėjus stengtis išvengti nepatogumų keleiviams, imantis visų pagrįstų priemonių. Todėl, nors teoriškai kompensacijų galima siekti ir dėl tokių skrydžių, praktikoje nesiūlyčiau turėti didelių lūkesčių. Kita vertus, jei skrydis dėl GPS trikdžių buvo nukreiptas į kitą oro uostą, vežėjai paprastai privalo pasirūpinti maistu, transportu iki galutinio taško arba tokių išlaidų kompensavimu, ryšio galimybėmis, o kai kuriais atvejais ir apgyvendinimu. Jei oro linijos nevykdo šių įsipareigojimų, būtinai pateikite pretenzijas tiesiogiai arba per tarpininkus“, – komentuoja N. Zaleckas.
„Skycop“ taip pat atkreipia dėmesį, kad skrydžiai gali būti sutrikdyti ir dėl kitų techninių priežasčių, kurių oro linijos negali kontroliuoti. Pavyzdžiui, sausio 30 d. visoje Belgijoje valandą sutriko oro eismo kontrolės paslaugos dėl kompiuterių ir radarų gedimų, sukeldami dešimtis vėlavimų. Tačiau šiuo atveju nukentėję keleiviai neturėtų tikėtis piniginių kompensacijų. „Skycop“ pabrėžia, kad didžioji dalis didelių vėlavimų ar atšaukimų įvyksta dėl oro linijų kontroliuojamų priežasčių: planavimo, įgulų trūkumo, sutrikdytų ankstesnių orlaivio skrydžių arba tiesiog taupymo. Be to, kai kurios oro linijos linkusios manipuliuoti tikrosiomis sutrikimų priežastimis, todėl „Skycop“ rekomenduoja abejotinais atvejais vis tiek reikalauti kompensacijos.
Pagal ES reglamentą Nr. 261, kompensacijos už didelius vėlavimus, kuriuos kontroliuoja vežėjas, priklauso išvykstant iš ES oro uosto (nepriklausomai nuo oro linijos šalies) ir atvykstant į ES oro uostus su ES registruotomis oro linijomis. Jei skrydis į galutinį oro uostą vėluoja daugiau nei 3 valandas, keleiviams priklauso 250–600 eurų kompensacija, priklausomai nuo maršruto atstumo. Keleiviams taip pat gali priklausyti kompensacijos už atšauktus skrydžius, nenumatytas transporto ar apgyvendinimo išlaidas, atsisakymą įlaipinti, prarastą bagažą ir įvairius kitus scenarijus.
