Vyriausybė planuoja iki šių metų antrojo ketvirčio įsteigti Kelių fondą, kuris užtikrintų tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir priežiūrą. Šis tikslas įtrauktas į Vyriausybės programos priemonių plano projektą, kuris dar turi būti patvirtintas Ministrų kabineto.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau pabrėžė Kelių fondo įsteigimo svarbą, teigdamas, kad pagrindiniu finansavimo šaltiniu galėtų tapti elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistema. Plano projekte numatytas šios sistemos įdiegimas, taikant principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, kurį tikimasi įgyvendinti iki 2025 metų ketvirtojo ketvirčio. Taip pat iki 2026 m. pirmojo ketvirčio planuojama išplėsti apmokestintų valstybinės reikšmės kelių tinklą iki 4,3 tūkst. km.
Ministrų kabinetas taip pat siekia užbaigti valstybinės reikšmės kelių rekonstrukciją, įskaitant „Via Baltica“ darbus. Plane numatyta iki 2028 m. trečiojo ketvirčio užbaigti „Via Baltica“ kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai rekonstrukciją, atlikti inžinerinės infrastruktūros planų teritorijų planavimo procedūras ir pradėti žemės paėmimą.
Be to, iki 2028 m. antrojo ketvirčio planuojama pritaikyti valstybinės reikšmės kelius karinio mobilumo ir dvigubos paskirties tikslams „Suvalkų koridoriuje“, rekonstruojant 113 km kelių ir 8 tiltus. Programoje taip pat numatytas kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos užbaigimas iki 2026 m. ketvirtojo ketvirčio ir kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo Kaunas–Prienai (nuo 11,6 iki 31,1 km) rekonstrukcija iki 2028 m. trečiojo ketvirčio.
Siekiant mažinti žvyrkelių skaičių, iki 2028 m. trečiojo ketvirčio planuojama išasfaltuoti 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Kitas svarbus tikslas – iki 2028 m. ketvirtojo ketvirčio suremontuoti 105 tiltus ir viadukus, per kuriuos eina valstybinės reikšmės keliai.
Pernai gruodį Seimo patvirtintame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skirta 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Kariniam mobilumui iš Gynybos fondo skirta dar 59,1 mln. eurų, o europinei paramai – 161,2 mln. eurų.
