Dvi ministerijos – Susisiekimo ir Aplinkos – nesutaria dėl mažos taršos zonų steigimo Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Susisiekimo ministerija siūlo švelninti reikalavimus, tačiau Aplinkos ministerija tokiam planui griežtai prieštarauja, argumentuodama, kad tokios zonos yra efektyvi priemonė oro taršai mažinti.
Aplinkos ministerijos teigimu, įgyvendinus mažos taršos zonas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2030 metais sumažėtų net 103 tūkst. tonų anglies dioksido. Tuo tarpu Susisiekimo ministerija, teikdama derinimui Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas, siūlo atsisakyti prievolės savivaldybėms nustatyti tokias zonas.
Susisiekimo ministerija argumentuoja, kad vienodi kriterijai visoms savivaldybėms kelia abejonių. Jie siūlo suteikti savivaldybėms daugiau lankstumo, leidžiant joms pačioms nuspręsti dėl tokių zonų įvedimo, atsižvelgiant į vietos poreikius.
„Savivaldybių teritorijose esantys miestai skiriasi pagal plotą, gyventojų skaičių ir tankį, alternatyvių keliavimo būdų dažnumą, transporto srautų intensyvumą, aplinkos oro taršos rodiklius, todėl nustatyti universalius kriterijus yra netikslinga“, – teigia Susisiekimo ministerija.
Ministerijos duomenimis, Tauragės rajono savivaldybė norėtų įsivesti mažos taršos zoną, tačiau kol kas negali to padaryti dėl neatitikimo nustatytiems kriterijams. Susisiekimo ministerija taip pat siūlo išbraukti iš Rinkliavų įstatymo galimybę savivaldybių taryboms nustatyti rinkliavas už taršių automobilių įvažiavimą į mažos taršos zonas.
Vietoj to, siūloma įpareigoti savivaldybes nustatyti lengvatines sąlygas elektromobiliams važiuoti maršrutinio transporto juostomis, įvažiuoti į mokamas zonas ir parkuotis mieste. Taip pat numatoma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatant atsakomybę vairuotojams, kurie nesilaiko nustatytos tvarkos.
Už įvažiavimo į mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkos pažeidimus siūloma numatyti baudas nuo 40 iki 80 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda išaugtų iki 200 eurų.
„Baudos turi būti tokio dydžio, kad vairuotojams labiau apsimokėtų laikytis nustatytos tvarkos arba sumokėti rinkliavą. Atgrasančios baudos būtinos ne tik siekiant nubausti pažeidėjus, bet ir tam, kad kiti asmenys būtų atgrasomi nuo panašių veiksmų ateityje“, – teigiama Susisiekimo ministerijos išvadoje.
Šiuo metu savivaldybės privalo nustatyti mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad tokias zonas jau turėjo įrengti didieji miestai, kurortai ir kurortinės zonos, įskaitant Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Birštoną, Druskininkus, Neringą, Palangą, taip pat Anykščius, Trakus, Zarasus, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietes bei Kauno rajone esančias Kulautuvą, Kačerginę ir dalį Zapyškio.
Šiose zonose turėtų būti ribojamas arba visiškai draudžiamas eismas, išskyrus netaršius automobilius. Įvažiavimas į tokias zonas gali būti apmokestinamas arba ne – pastaruoju atveju savivaldybės turi užtikrinti, kad į zoną galėtų įvažiuoti tik netaršios transporto priemonės, o kitoms būtų draudžiama.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, iki šių metų sausio mažos taršos zonas privalėjo nustatyti 13 miestų, tačiau šiuo metu tokia zona nustatyta tik Kaune. Vilniaus taryba yra priėmusi sprendimą dėl tokios zonos, tačiau nustatyta tik jos teritorija, o eismo draudimas arba ribojimas – ne. Panevėžyje ribojimai įsigalios nuo 2026 metų. Klaipėdos bei Anykščių rajono savivaldybės nurodė, kad zonos numatytos jų darnaus judumo planuose, todėl atskiri sprendimai neplanuojami.
Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje ir kurortinės teritorijos statusą turinčiuose Trakuose bei Zarasuose mažos taršos zonos apskritai nenustatytos. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybė nurodė, kad tokių zonų reikalavimus atitinka vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti į Neringą.
Kai kurie miestai kėlė klausimą, ar būtina nustatyti šias zonas, kadangi jie labai maži – pavyzdžiui, Zarasuose yra apie 6 tūkst. gyventojų, Birštone – 3 tūkst., o transporto srautai nėra intensyvūs.
Susisiekimo ministerijos teigimu, juose šių zonų poveikis taršos mažinimui būtų minimalus, o administracinės išlaidos didelės.
