Susisiekimo ministerija planuoja, kad naujai kuriamas Kelių fondas kasmet sulauks apie 400 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų, maždaug pusė, bus surenkama iš elektroninės kelių rinkliavos sistemos (e.tolling).
Ministerijos teigimu, jau kitais metais šalies kelių priežiūrai ir plėtrai, įskaitant Kelių fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, bus skirta beveik 1 milijardas eurų. Ši suma neapima Europos Sąjungos paramos.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, pirmadienį lankydamasis prie Krunos tilto Kauno ir Kaišiadorių rajonuose, teigė: „Siekiame, kad Kelių fondas kasmet turėtų bent 400 mln. eurų, o kartu su Kelių priežiūros programa – apie 1 milijardą eurų.“ Ministro nuomone, toks finansavimas būtų pakankamas, tačiau idealu būtų, jei jis siektų 1–2 mlrd. eurų.
E. Sabutis pabrėžė, kad jei nebus investuojama į kelių infrastruktūrą, jų būklė nuolat blogės.
Planuojama, kad didžiausią dalį Kelių fondo pajamų – iki 200 mln. eurų – sudarys lėšos, surinktos iš e. tollingo sistemos, kuri pakeis dabartines vinjetes. Dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registracijos mokesčio, 18 mln. eurų – iš krovininių transporto priemonių mokesčio, o 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nesumokėtus mokesčius už vinjetes ir kelių rinkliavas.
Taip pat numatoma, kad fondas galės skolintis apie 100 mln. eurų.
Ministro E. Sabučio teigimu, Kelių fondas turėtų pradėti veikti 2026 m. sausio 1 d., tačiau iš pradžių, kol nebus įdiegta naujoji e. tollingo sistema, pajamų iš šio šaltinio fondas negaus.
„Ne visos Kelių fondo pajamų eilutės bus iš karto užtikrintos, nes svarbiausias finansavimo šaltinis – e. tollingas – susijęs su problemomis, kurias paveldėjome iš ankstesnio laikotarpio. Šiuo metu baigiame spręsti įvairius teisinius klausimus“, – aiškino ministras.
E. Sabutis anksčiau yra minėjęs, kad e. tollingo sistema bus pagrindinis Kelių fondo finansavimo šaltinis.
Finansų ministras Rimantas Šadžius sausį teigė, kad Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusios „Invega“) rėmuose, o kelių finansavimas būtų vykdomas kaip komercinis projektas.
„Šiuo metu manome, kad fondo valdytoja galėtų būti „Via Lietuva“, o ne ILTE“, – pirmadienį sakė susisiekimo ministras.
„Esame praktiškai finalinėje Kelių fondo kūrimo fazėje. Manau, balandžio viduryje galėsime pateikti Seimui tam tikrus projektus registracijai ir perkelsime fondo klausimą į Seimą“, – pažymėjo E. Sabutis.
Ministras taip pat informavo, kad planuojama patrigubinti mokamų kelių atkarpas.
Pasak susisiekimo ministro, Kelių fondo modelis yra paremtas Lenkijos pavyzdžiu ir orientuotas į lėšų surinkimą iš sunkiasvorio komercinio transporto.
„Tai, ką mes bandysime pritaikyti, yra iš esmės nukopijuota nuo Lenkijos – pagrindiniai mokėtojai bus komercinis, sunkusis transportas“, – teigė E. Sabutis.
Šiuo metu tokio transporto savininkai perka vinjetes, galiojančias dieną, savaitę, mėnesį ar metus.
„Mūsų nuomone, teisingesnė sistema yra mokėti už naudojimąsi keliu, t. y. už nuvažiuotus kilometrus. Iš esmės tai susideda iš dviejų dedamųjų: infrastruktūrinio mokesčio ir papildomo CO2 arba aplinkos mokesčio“, – aiškino ministras.
Jo teigimu, dar anksti prognozuoti, kiek lėšų pavyks surinkti įdiegus naująją sistemą, nes modelis dar neįgyvendintas.
Ministras taip pat neatskleidė, kiek kainuos kilometras sunkiajam transportui, tačiau teigė, kad optimalus mokestis turėtų būti panašus į taikomą kaimyninėse šalyse.
„Ne visi keliai taps mokami. Vyriausybė netrukus svarstys specialų projektą, kuriuo bus iš esmės patrigubintas mokamų kelių ilgis. Tačiau mokamų kelių skaičius bus nedidelis, palyginti su bendru tinklu. Tai bus patys pagrindiniai keliai, kurie iki šiol nebuvo apmokestinti“, – pridūrė ministras E. Sabutis.
Iki šiol šalies keliai buvo finansuojami tik iš valstybės biudžeto.
„Toks finansavimas turi išlikti. Tačiau fondas yra papildomas finansavimo šaltinis, užtikrinantis tvarų kelių finansavimą. Mes ir „Via Lietuva“ turime sugebėti prognozuoti, kiek lėšų galime skirti keliams“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Vasario pabaigoje Vyriausybė pritarė įstatymų pataisų projektams, įskaitant ir būsimo Kelių fondo, kuriuos pavasario sesijoje siūlys Seimui.
Šiemet keliams be ES paramos numatyta 804 mln. eurų – 8,8 proc. mažiau nei praėjusių metų planas (882 mln. eurų).
