Vilniaus oro uostas pasitinka keliautojus atnaujintu, moderniausiu išvykimo terminalu.
Pirmadienį Vilniaus oro uoste oficialiai atidarytas naujas keleivių išvykimo terminalas, kurio statybos truko daugiau nei pusantrų metų ir kainavo apie 50 mln. eurų. Šis terminalas pretenduoja tapti vienu moderniausių pasaulyje.
Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus pranešė, kad keleiviai jau naudojasi naujuoju terminalu nuo ankstyvo ryto. Jau aptarnauta apie 900 žmonių.
„Šiąnakt perdavėme terminalą keleiviams, kurie yra pagrindiniai jo naudotojai. Dar prieš oficialų atidarymą šį rytą apie 900 keleivių jau išskrido. Šiandien planuojame aptarnauti apie 8 tūkst. keleivių“, – antradienį žurnalistams sakė S. Bartkus.
Jis pridūrė: „Terminalas buvo pastatytas per pusantrų metų, o dar pusę metų užtruko jo testavimas ir įrangos diegimas. Investicijos į terminalą siekia apie 50 mln. eurų.“
Planuojami nauji terminalų projektai
S. Bartkus teigė, kad senasis išvykimo terminalas šiuo metu yra uždarytas, tačiau per metus jį planuojama pertvarkyti į komercines ir laukimo erdves.
„Artimiausiais metais planuojame transformuoti buvusią išvykimo salę. Joje įsikurs naujos laukimo erdvės, komercinės zonos, kavinės, parduotuvės ir restoranai. Ši erdvė atgims iš naujo ir bus pasiekiama po aviacinio saugumo patikros, vadinamoje sterilioje zonoje. Tikimės, kad po metų pakviesime į naujai transformuotos erdvės atidarymą“, – pasakojo S. Bartkus.
Pasak S. Bartkaus, jau šią vasarą planuojama pradėti senųjų terminalų konversiją – perplanuoti ir pakeisti erdves, išplečiant komercinės veiklos apimtis. Planuojama, kad pertvarka truks iki 2026 metų pabaigos.
Tuo pat metu vyks ir naujo atvykimo terminalo planavimo bei statybos procesas. Jis turėtų pradėti veikti 2028 metų pabaigoje.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis išreiškė viltį, kad ateityje visi oro uosto pastatai atrodys taip pat moderniai, kaip naujasis išvykimo terminalas.
„Oro uostas turi būti modernus. Tai reiškia, kad tai, ką matome šiandien čia, išvykimo terminale, toks pat turi būti ir atvykimo terminalas, o pastatas, kuris stovi per vidurį, gavus atitinkamus pasiūlymus iš architektų, taip pat turėtų būti ne mažiau modernus nei tas, kuriame stovime dabar“, – sakė E. Sabutis.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigė: „Tai yra puikus terminalas ir puikus pavyzdys, kada efektyviai dirbanti valstybės įmonė iš esmės be nacionalinio biudžeto pagalbos gali tokiu dideliu greičiu realizuoti tokį svarbų projektą. Dabar belieka padaryti desovietizaciją to pastato, kuris yra lyg saugomas, – atvykimo terminalo, – ir turėsime tikrai modernų oro uostą.“
Raginama ieškoti naujų krypčių ir oro vežėjų
S. Skvernelio teigimu, Vyriausybė turės aktyviau ieškoti būdų, kaip pritraukti naujų oro vežėjų ir plėsti skrydžių kryptis.
„Tai yra iššūkis Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir Ekonomikos ministerijai. Reikės dirbti ir ieškoti skatinimo priemonių, kad mes turėtumėm patogų susisiekimą“, – teigė S. Skvernelis.
Premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad naujų maršrutų galima būtų pritraukti pasinaudojant rizikos pasidalinimo modeliu.
„Šis modelis yra taikomas ir dabar, kai avialinijos, organizuodamos tam tikrus reisus, tam tikra forma gauna valstybės pagalbą tarp tų skrydžių krypčių, tam tikrą reklamą, rinkodarines priemones, turizmo skatinimo priemones ir panašiai. Šis pasiteisinęs modelis turi būti plėtojamas tam, kad lietuviai galėtų lengviau ir su mažesnėmis laiko sąnaudomis pasiekti įvairias pasaulio šalis“, – kalbėjo G. Paluckas.
Naujame terminale – moderniausi sprendimai
Naujame terminale įdiegtos naujausios technologijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. Čia sumontuota įranga, kuri ateityje leis patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau to kol kas neleidžia naujas Europos Sąjungos (ES) reguliavimas. Taip pat įrengtos 7 bagažo patikros linijos ir skeneriai, savitarnos bagažo pridavimo bei keleivių srautų matavimo sistemos.
„Erdvesnis, šviesesnis ir dvigubai pralaidesnis išvykimo terminalas žymi naują technologijų raidos etapą. Pirmą kartą per oro uostų istoriją buvo įdiegta ir tarpusavyje suderinta dešimtys naujų sistemų – nuo savitarnos inovacijų iki saugos ir rizikos valdymo sprendimų, kurie iki minimumo sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę“, – pranešime sakė S. Bartkus.
S. Bartkus tikisi, kad ES panaikins prievolę per patikrą ištraukti skysčius per artimiausią pusmetį.
„Technologija tam pasiruošusi. Tikime, kad su visais kitais oro uostais, kurie Europoje turi tokią įrangą, artimiausiu metu galėsime šį patogumą pasiūlyti“, – LRT radijui kiek anksčiau teigė S. Bartkus.
Pirmajame naujo terminalo aukšte įrengta keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje galima savarankiškai priduoti bagažą, bendros viešos erdvės, kavinės, kitos komercinės zonos ir oro bendrovių biurai. Antrajame aukšte veikia saugumo patikros zona ir išvykimo bei atvykimo vartai Šengeno šalių keleiviams. Terminalas turi dvi naujas teleskopines galerijas, per kurias dalis keleivių laipinami tiesiai į lėktuvus.
Naujasis terminalas su senuoju sujungtas erdvia galerija, kuri užtikrina patogų susisiekimą tarp terminalų.
Bendrovės „Eikos statyba“ pastatytas naujasis 14,4 tūkst. kv. metrų ploto terminalas dukart padidins keleivių aptarnavimo ir pralaidumo pajėgumus – nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą.
Lietuvos oro uostai 2024 metais aptarnavo 6,6 mln. keleivių – dešimtadaliu daugiau nei 2023-aisiais bei pasiekė naują rekordą. Vien Vilniaus oro uostas aptarnavo 4,8 mln. keleivių (9 proc. daugiau nei užpernai). Įmonė prognozuoja, kad šiemet bendras keleivių srautas išaugs iki 6,85 mln.
„Eikos statyba“ už 9,5 mln. eurų taip pat rekonstravo beveik 30 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus oro uosto centrinę aikštę, kuri keleiviams ir automobiliams atverta 2024 metų rugpjūtį. Joje įrengta tris kartus daugiau parkavimo vietų.
