Artėjantys žiemos mėnesiai kelia didžiausią pavojų pėstiesiems. Pasaulinė diena, skirta eismo įvykių aukoms atminti, atkreipia dėmesį į liūdną statistiką – žuvusiųjų ir sužeistųjų pėsčiųjų skaičius Lietuvoje nemažėja. Būtent rudens ir žiemos sezonai yra kritiniai, kai įvyksta daugiausia nelaimių. Anksti temstant ir vėlai švintant, būtinas ne tik atsakingas vairavimas, bet ir ypatingas pėsčiųjų dėmesingumas bei matomumas kelyje. Specialistai pataria, kaip išvengti skaudžių nelaimių.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis atkreipia dėmesį, kad nepaisant didėjančio dėmesio saugumui keliuose, avarijos įvyksta tiek dėl vairuotojų, tiek dėl pėsčiųjų kaltės.
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad pastaraisiais metais sužeistų ir žuvusių pėsčiųjų skaičius ypač išauga tamsiuoju metų laiku – nuo rugsėjo iki vasario mėnesio. Šiuo laikotarpiu nelaimių skaičius kelis kartus didesnis, lyginant su šviesiuoju sezonu (kovas–rugpjūtis).
„2022 ir 2023 metais tamsiaisiais mėnesiais sužeistų pėsčiųjų skaičius išaugo atitinkamai 5 ir 7 kartus, lyginant su vasaros mėnesiais. Žuvusiųjų skaičius taip pat reikšmingai padidėjo – atitinkamai 4 ir 6 kartus. Tai rodo, kad žiemą pėstieji patiria žymiai didesnę riziką nukentėti eismo įvykiuose nei vasarą“, – teigia A. Juodeikis.
Nors šių metų duomenys dar nėra galutiniai, jau dabar pastebima ta pati tendencija – artėjant tamsiajam sezonui, fiksuojama daugiau pėsčiųjų sužalojimų ir žūčių.
„Pėstieji dažnai kerta kelią neleistinose vietose, ne per perėjas, arba bando perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Tamsiuoju paros metu jie dažnai neįvertina artėjančio automobilio greičio. Jei pėstieji vilki tamsius drabužius ir neturi atšvaitų ar liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, vairuotojai juos pastebi per vėlai, todėl išvengti susidūrimo tampa beveik neįmanoma“, – aiškina A. Juodeikis.
Eksperto teigimu, kai anksti temsta ir vėlai švinta, svarbu ne tik atsakingas vairavimas, bet ir pėsčiųjų saugumo priemonės. Tėvai dažnai pasirūpina atšvaitais vaikams, tačiau patys pamiršta juos dėvėti.
Atšvaitus sunku įsiūlyti ir paaugliams, kurie teigia, kad gali pasišviesti telefono žibintuvėliu. Tačiau telefono žibintuvėlis šviečia tik viena kryptimi, todėl jį reikėtų naudoti kartu su kitomis šviesą atspindinčiomis priemonėmis.
Prastas matomumas kelia papildomą grėsmę. Kai tamsu, lyja ar sninga, vairuotojai turėtų sumažinti greitį prieš pėsčiųjų perėjas, net jei pėsčiųjų nesimato. Vairuotojai dažnai teigia, kad pėstieji perėjose atsiranda tarsi iš niekur, nes tamsa ir krituliai apsunkina matomumą. Net ir laiku pastebėjus pėsčiąjį, vairuotojas gali nespėti sustabdyti automobilio dėl slidžios kelio dangos ir pailgėjusio stabdymo kelio.
A. Juodeikis teigia, kad remiantis statistika, daugiau nei pusė į eismo įvykius patekusių pėsčiųjų žūsta tamsiuoju paros metu, o kas trečias patiria sunkius sužalojimus. Žiemos mėnesiais matomumas turi didžiausią įtaką eismo saugumui, o vairuotojams labai sunku pastebėti pėsčiuosius tamsoje.
„Lietuvos draudimo“ ekspertas primena, kaip išvengti skaudžių nelaimių:
* Atšvaitus pritvirtinkite dešinėje drabužių pusėje, automobilių žibintų lygyje, arba naudokite žibintuvėlius bei kitus šviečiančius elementus. Atšvaitą dėvintį žmogų vairuotojas pastebi iš 130 metrų atstumo, o žmogus be atšvaito matomas tik iš 30 metrų;
* Saugiausia eiti pėsčiųjų takais, šaligatviais, o jei jų nėra – kelkraščiais, prieš automobilių judėjimo kryptį. Visada manykite, kad vairuotojas tamsoje mato jus blogiau nei jūs matote atvažiuojantį automobilį;
* Eikite per gatvę tik įsitikinę, kad tai saugu. Jei abejojate, ar spėsite pereiti kelią, nerizikuokite ir palaukite;
* Pėstiesiems, einantiems tamsiu paros metu užmiesčio keliais, rekomenduojama neštis šviečiantį žibintą arba dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. Taip vairuotojai lengviau pastebės jus ne tik tamsoje, bet ir apniukusią dieną ar lyjant.
