## Nelaimingi atsitikimai darbe: ar verta rizikuoti savo sveikata? Išsamus tyrimas
Darbo sauga – tai sritis, kurioje netoleruotinas bet koks aplaidumas. Tačiau statistika Lietuvoje kelia nerimą. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad 2021-ieji buvo rekordiniai pagal mirčių darbe skaičių – net 42 žmonės žuvo dėl darbo metu patirtų traumų. Nors šiais metais situacija šiek tiek geresnė, gruodžio 16 dienos duomenimis, nelaimingi atsitikimai jau nusinešė 18 gyvybių, o dar 118 žmonių patyrė sunkius sužalojimus. Kyla klausimas, kiek dėl šių tragedijų kalti patys darbuotojai ir kokios priežastys lemia tokius skaudžius įvykius?
Kasmet Lietuvoje įvyksta apie 7500–8000 nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbo santykiais. Iš jų apie 5000 įvyksta tiesiogiai darbo vietoje, o likę 2500 – pakeliui į darbą ar iš jo. Net ir smulkūs incidentai darbe yra svarbūs, nes tinkamai įvertinus jų priežastis, galima užkirsti kelią didesnėms nelaimėms ateityje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja Rasa Jakubėnienė pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai išanalizuoti visus nelaimingų atsitikimų atvejus, nustatyti jų priežastis ir peržiūrėti darbo organizavimo principus. Tik taip galima užtikrinti, kad pavojingos situacijos nesikartotų. „Nes kitą kartą lengvas atvejis gali tapti sunkiu ar net mirtinu“, – teigia R. Jakubėnienė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat ragina tinkamai fiksuoti kiekvieną įvykį, kuris baigėsi darbuotojo sveikatos sutrikdymu. Tačiau realybė dažnai būna kitokia: darbuotojai linkę nutylėti apie darbe patirtus įvykius, ypač jei sveikatos sutrikdymas nėra labai rimtas. Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, kartais darbuotojai baiminasi pranešti darbdaviui, nes jaučia kaltę, pavyzdžiui, dėl to, kad nedėvėjo apsaugos priemonių arba dėvėjo jas netinkamai.
B. Daškevičienė pažymi, kad viena iš profesinės sąjungos misijų yra apginti nukentėjusio darbuotojo teises, tačiau tai padaryti daug lengviau, kai visi įvykiai yra tinkamai ir laiku užfiksuojami.
### Andriaus istorija: rizika sveikata dėl didesnio atlyginimo
Jonavoje įsikūrusi „Achemos“ gamykla yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse. Gamykla, anksčiau žinoma kaip „Azotas“, pradėjo veikti dar sovietmečiu – 1965 metais.
31 metų Andrius „Achemos“ gamykloje dirba beveik metus, trąšų krovimo ceche. Jo atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 960 eurų. Andriaus darbo vieta – angaras, kuriame stovi vagonai, į kuriuos iš viršaus plačiomis žarnomis pilamos gamykloje pagamintos trąšos. Andriaus užduotis – užpildyti maišus iš žarnų byrančiomis trąšų granulėmis ir sudėti juos į vagonus. Be fiksuoto atlyginimo, darbdavys moka Andriui priedą už per pamainą sukrautą svorį, todėl krovėjas stengiasi dirbti kuo greičiau. Jei Andrius negailės jėgų ir laiko, per mėnesį jis gali uždirbti iki poros tūkstančių eurų.
Kadangi trąšos yra nuodingos ir pavojingos, darbuotojams išduodamos pirštinės, akiniai ir kaukės. Tačiau, kaip prisipažįsta Andrius, akiniai rasoja, todėl su jais dirbti labai nepatogu. Dėl šios priežasties trąšų krovimo skyriuje dirbantys vyrai mieliau ant galvos ir akių užsismaukia bliuzonų gobtuvus. „Nu kad nenupliktume, jei salietra ant pakaušio užkris“, – šypsosi Andrius.
Prieš pusę metų, persirenginėjant darbo drabužius, Andriui į kairę akį įkrito trąšų gabaliukas. „Mūsų visi drabužiai būna aplipę trąšų gabaliukais, tad nusirengiant darbo drabužius toks gabalėlis įkrito į akį. Jaučiau, kad nudiegė akies paviršių, bet kiti bendradarbiai sakė, kad ir jiems taip buvo ir, kad praeis. Nesikreipiau į gydytojus, tik cecho viršininkui pasakiau. Bet per keletą dienų situacija ėmė labai blogėti, akis stipriai paraudonavo, tada jau kreipiausi ir į medikus“, – pasakoja jis.
Andrius gavo nedarbingumo pažymą ir gydėsi beveik du mėnesius, tačiau po gydymo regėjimas neatsistatė. „Mano buvo labai geras regėjimas, o dabar pažeista akimi matau prasčiau. Jei užsimerkiu ir žiūriu tik pažeista akimi, man jau liejasi vaizdas. O kai pavargstu, nesveikoji akis stipriai parausta“, – sako Andrius. Vyras nusprendė kreiptis į darbdavį dėl papildomos kompensacijos dėl darbo metu patirtos traumos ir šiuo metu renka reikalingus dokumentus.
### Vergoviškos sąlygos ir pasenusi įranga
„Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė B. Daškevičienė teigia, kad įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, būtina kuo skubiau pranešti apie tai savo vadovui ir nedelsiant kreiptis į medikus. „Nereikia nieko laukti, klausytis kitų patarimų, būtina kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą. Taip pat patartina neskubėti pasirašyti darbdavio pateikiamų dokumentų, nes labai dažnai darbdavys nori apsidrausti, kad darbuotojas pats kaltas dėl įvykio“, – pataria ji.
B. Daškevičienė atkreipia dėmesį į tai, kad Andriaus istorija yra pasekmė sąlygų, kuriomis priversti dirbti „Achemos“ darbuotojai. Įrenginiai, kuriais pilstomos trąšos, yra moraliai pasenę ir tokį darbą turėtų atlikti automatizuota įranga. Angare, kuriame krovėjams tenka dirbti karštą vasaros dieną, temperatūra gali pasiekti net iki 50 laipsnių karščio. „Prieš penkerius metus pradėjome kelti reikalavimus, kad negali būti tokių vergoviškų darbo sąlygų, tačiau per tą laiką sugebėta tik parengti cecho pertvarkos projektą, kurį gal ir įgyvendins kažkada, jei ras lėšų. Kol kas į atsinaujinimą šioje gamykloje nėra visiškai investuojama“, – pasakoja B. Daškevičienė.
Pasak profesinės sąjungos pirmininkės, trąšų krovimo ceche nuolat trūksta krovikų, nes žmonės nebenori dirbti tokiomis sąlygomis. Situacija yra tokia kritiška, kad būna dienų, kai gamyba stabdoma, nes nėra kam krauti produkcijos į vagonus.
### Darbdaviai kaltina darbuotojus
Anonimu norėjęs likti verslininkas Algis, didelės pramonės įmonės vadovas ir akcininkas, įsitikinęs, kad didžioji dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl darbuotojo kaltės. Pasak jo, lietuviai darbininkai nenori dėvėti apsaugos priemonių ir nesilaiko saugumo reikalavimų. „Nuolat girdime pasiteisinimus, kad pirštinės nepatogios, šalmai spaudžia, o taisyklės lėtina procesus. O kai jau nukenčia – tai kaltas darbdavys“, – sako jis.
Vadovas teigia, kad situacijos, kai stipriai sužalojamas darbuotojas ar net ištinka mirtis, yra labai skaudžios ir visi darbdaviai jų bijo. „Jūs neįsivaizduojat, kaip tokie įvykiai paveikia – praktiškai sustoja įmonėje viskas“, – sako jis.
### Krovą planuoja automatizuoti, bet ar tai išspręs problemas?
Akies pažeidimą darbe patyręs Andrius neneigia, kad akinių „Achemos“ trąšų krovos skyriuje krovikai dažnai nedėvi. „Tačiau man įkrito trąšos gabalėlis persirengimo kambaryje. Galvoju, gal galėtų įrengti kažkokius įrenginius, kad nuo mūsų drabužių tuos trąšų gabalėlius nupūstų ar nuplautų?“, – svarsto jis.
Koncerno „Achemos grupė“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė patvirtina, kad ant krovėjų drabužių patenka trąšų dulkės. „Išduodami darbo drabužiai ir kitos darbų saugos priemonės yra sertifikuoti pagal ES reikalavimus. Darbuotojams sudarytos sąlygos nusiprausti, pasikeisti drabužius“, – sako ji.
J. Macelytė taip pat patvirtino, kad maišai trąšomis yra pildomi automatiniais dozavimo įrenginiais vagonuose, tačiau darbuotojai tuščius maišus turi užmauti ant įrenginio ir prilaikyti pildymo metu. Pasak jos, yra paruoštas krovos automatizavimo projektas, kurį numatoma įgyvendinti iki 2025 metų IV ketvirčio. Šio projekto vertė – 6,9 mln. eurų.
„Achemos“ gamyklos atstovė informavo, kad 2024 metais bendrovėje fiksuoti 7 nelaimingi atsitikimai, iš jų – 2 darbo vietoje ir 5 – pakeliui iš/į darbą. Tais pačiais metais fiksuotas 1 lengvas nelaimingas atsitikimas, susijęs su amoniako salietros krova, o incidentų nefiksuota.
### Akių pažeidimas – sunkus atvejis, reikalaujantis dėmesio
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas teigia, kad bet koks akių sužeidimas yra priskiriamas prie sunkių pakenkimų. „Šiuo atveju situacijos negaliu komentuoti, nes ji man nėra žinoma. Bet jei pažeistos akys, esminis klausimas, kas tai sąlygojo. Jei darbuotojui buvo išduoti apsaugantys akiniai, ar jis juos dėvėjo, ar buvo tinkamai instruktuotas ir panašiai”, – sako S. Balčiūnas.
VDI inspektorius pripažįsta, kad dažnai darbuotojai vengia dėvėti apsaugos priemones, motyvuodami, kad jos yra nepatogios ir trukdo dirbti greitai bei efektyviai. Paklaustas, ar darbdavys turėtų prisiimti atsakomybę, jei darbuotojas nedėvėjo asmeninių apsaugos priemonių ir dėl to patyrė sužeidimą, S. Balčiūnas teigia, kad tokiose situacijose egzistuoja labai trapi riba.
„Iš vienos pusės, tai juk prie kiekvieno darbuotojo nepastatysi po prievaizdą, iš kitos pusės, jei skubinsi darbuotoją ir neduosi jam pakankamai laiko darbui atlikti, tai jis, taupydamas laiką, nesidės ir apsaugos priemonių, nes jos paprastai lėtina procesą. Tarkim, akiniai rasoja, bet jei skirsim laiko jų valymui – tai gal darbuotojas ir sutiks juos dėvėti“, – pavyzdį pateikia inspektorius.
### Išmokų už patirtus sužalojimus tvarka: ką svarbu žinoti?
Asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe, visų pirma turi teisę gauti išmokas pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Nukentėjęs asmuo taip pat turi teisę pareikšti reikalavimą darbdaviui atlyginti už žalą, jei asmens (darbuotojo ar jo šeimos narių) patirta žala nėra padengiama anksčiau minėtomis išmokomis. Be to, tam tikros išmokos nelaimės darbe atveju darbuotojams gali būti mokamos, jei jie yra papildomai apdrausti privačiu sveikatos draudimu.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovo Sauliaus Abraškevičiaus pateiktais duomenimis, pastaruosius 4 metus jų įmonėje registruotų žalų skaičius svyruoja nuo 90 iki 105 vnt. žalų kreipinių per metus. Dažniausiai registruojamos žalos, kurias darbuotojai patiria darbe ar darbo metu – minkštųjų audinių ir vidaus organų sužalojimai. Šio tipo žalos paprastai sudaro daugiau nei pusę kreipinių, o vidutinė žalos išmokos suma, šių metų duomenimis, siekia 320 eurų. Antroje vietoje pagal dažnumą yra kaulų lūžiai ir išnirimai, o vidutinė tokios žalos išmokos suma sudaro 460 eurų.
„Šių metų 11 mėnesių duomenimis, „Lietuvos draudime“ buvo registruotas 101 darbuotojų draudimo žalos kreipinys, kurių bendra išmokos suma sudaro 68 tūkst. eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Šis publikacijų ciklas „Vietos bendruomenėms aktualūs žurnalistiniai tyrimai“ iš dalies remiamas Medijų rėmimo fondo.
