## Žurnalistinis tyrimas: Ar vaiko teisių reforma apsaugo vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje?
**Tragiška statistika: kasmet artimieji Lietuvoje nužudo vaikus.** Pernai artimiausi žmonės Lietuvoje nužudė keturis vaikus. 2023 m. pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje. Teismas leido paimti 1371 vaiką iš šeimų. Žurnalistinis tyrimas aiškinosi, ar po 2017 m. įgyvendintos vaiko teisių reformos vaikai tapo labiau apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje.
### Vaikų mirtys – skaudus priminimas
Vaiko teisių apsaugos reforma prasidėjo po keturmečio Matuko nužudymo 2017 m. Tačiau tais metais Matukas nebuvo vienintelis smurto auka. Valstybės duomenų agentūra fiksavo, kad 2017 m. tėvai nužudė 6 vaikus.
Iki reformos pradžios nebuvo duomenų apie vaikų mirtis nuo artimųjų smurto. Iki 2017 m. statistika fiksavo tik bendras smurtines vaikų mirtis. Todėl sunku pasakyti, ar reforma veiksmingai mažina smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau panagrinėkime turimą statistiką ir atsakingų institucijų atstovų komentarus.
Sausio 27 d. Kauno klinikose mirė žiauriai sumuštas 4 metų berniukas. Vaikas į ligoninę atvežtas iš Kėdainių su daugybiniais kūno sumušimais. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti mažiausiai 135 smūgiai, įskaitant mirtinus smūgius į galvą. Vaikas buvo mušamas tris dienas prieš mirtį.
Kauno apygardos teismas už Matuko nužudymą skyrė vaiko motinai 16 metų, o jos sugyventiniui – 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
Po kelių savaičių po šio nusikaltimo, LR Seimas uždraudė bet kokį smurtą prieš vaikus ir fizines bausmes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, inicijuotos tuomečio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, buvo pavadintos „Matuko reforma“.
Ši istorija pakeitė valstybės požiūrį į smurtą prieš vaikus. Auklėjimas diržu tapo draudžiamas, o tėvams už tokius metodus ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė ir vaiko paėmimas iš šeimos. Šios priemonės galimai padėjo valstybei kasmet išgelbėti bent kelias vaikų gyvybes.
### Duomenų trūkumas apsunkina vertinimą
Prašant duomenų apie nužudytus vaikus artimoje aplinkoje 2013–2016 m., Valstybės duomenų agentūros atstovė Birutė Stolytė atsiuntė lenteles su tuščiomis grafomis. Iš pradžių ji teigė, kad tokių atvejų nebuvo, bet vėliau pripažino, kad greičiausiai neturima susistemintų duomenų.
Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis nereagavo į prašymą pateikti duomenis apie smurtines vaikų mirtis artimoje aplinkoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) duomenis kaupia tik nuo 2018 m. liepos 1 d.
Iki 2017 m. apie nužudytus vaikus artimoje aplinkoje galima spręsti tik iš žiniasklaidos publikacijų. 2016 m. Kėdainių rajone tėvas į šulinį įmetė du mažamečius vaikus. Abu vaikai žuvo. 2007 m. Kelmės rajone motina nužudė savo septynerių ir dvylikos metų sūnus, kurie buvo rasti negyvi upėje.
„Kodėl sistema nesurinko mirtinų atvejų prieš vaikus artimoje aplinkoje skaičių iki 2017 metų? Tai svarbu norint įvertinti, ar reforma veikia ir ar pavyksta užkardyti tokias vaikų mirtis“, – klausėme prie reformos ištakų stovėjusios socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės.
V. Augienė teigė: „Duomenys apie vaikus yra labai sudėtingi, jų daug, jie kaupiami. Kas mėnesį gaunu ataskaitas, kuriose duomenys kaupiami pagal tam tikrą tvarką nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Tačiau duomenų turime daug, jie kaupiami skirtinguose registruose, todėl negalime atlikti rimtų analizių. Šiuo metu kuriama vieninga duombazė, kuri leis tai daryti ateityje“.
VVTAĮT direktorė Ilma Skuodienė taip pat pripažino, kad susistemintų duomenų apie smurto prieš vaikus mastą iki reformos nėra. Iki vieningos tarnybos sukūrimo, visos 60 savivaldybių turėjo savo skaičiavimo metodikas, todėl susidaryti statistinį vaizdą neįmanoma.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo 2023 m. ataskaitoje pabrėžė poreikį plėsti statistinių duomenų apie vaikus rinkimo apimtis ir užtikrinti jų prieinamumą bei pakankamumą. Ji nurodė, kad būtina vertinti duomenis, kurie leidžia laiku identifikuoti problemas ir numatyti tinkamas jų sprendimo priemones. Tačiau jos nurodymai yra tik rekomendacinio pobūdžio.
### Smurtas artimoje aplinkoje neišskiriamas
VVTAĮT 2023 m. ataskaitoje pateikiami bendri smurto prieš vaikus skaičiai, o smurto atvejai artimoje aplinkoje nėra analizuojami atskirai. Teigiama, kad vaikai dažniausiai nukenčia nuo nesusijusių asmenų.
Tarnybos vadovė I. Skuodienė pabrėžė, kad išaugo smurtas, kurį patiria vaikai nuo bendraamžių. „Buvo atvejų, kuomet dėl bendraamžių smurto vaikams prireikė medikų pagalbos“, – sakė V. Skuodienė.
Tačiau duomenys rodo, kad smurto atvejų artimoje aplinkoje nemažėja. 2023 m. 41 proc. vaikų nukentėjo nuo artimųjų psichologinio smurto, 38 proc. – nuo fizinio smurto, o 22 proc. – nuo seksualinio smurto. Net 98 proc. nepriežiūros atvejų fiksuojama artimoje aplinkoje.
„Man svarbus kiekvienas vaikas, nukentėjęs nuo smurto. Neišskirčiau artimos aplinkos nuo mokyklos, darželio, kiemo, gatvės… Mūsų dėmesio centre – vaikas, patyręs smurtą. Nemanau, kad mažėja smurto artimoje aplinkoje, bet keičiasi nuostatos. Jei anksčiau buvo drąsu sakyti, kad vaiką auklėju diržu, dabar tokių pasakymų nebeišgirsi“, – sakė I. Skuodienė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V. Augienė taip pat nelinkusi sureikšminti VVTAĮT ataskaitų, kuriose fiksuojami bendrai visi smurto prieš vaikus atvejai, neakcentuojant smurto artimoje aplinkoje. Pasak jos, stebėsena yra vykdoma ir to pakanka.
Anonimiškai tyrime dalyvavusi vaiko teisių apsaugos ekspertė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant tik bendrą smurto prieš vaikus statistiką, lengva nukreipti dėmesį nuo fakto, kad Lietuvoje smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje vis dar nemažėja.
Ekspertės teigimu, bendrai nagrinėti smurto artimoje aplinkoje ir viso vaikų patiriamo smurto statistiką yra klaida, nes šios smurto rūšys formuoja skirtingas vaiko traumines patirtis, todėl artimoje aplinkoje patiriamas smurtas turėtų būti kovos su smurtu dėmesio centre.
### Teisėkūra ir smurto atvejų pokyčiai
Prieš dešimtmetį Lietuvoje vykdyti 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje. Po reformos ir įstatymų sugriežtinimo, 2017 m. tokių tyrimų skaičius pasiekė 1365 (2018 m. – 1239).
Nuo 2019 m. ikiteisminių tyrimų skaičius ėmė mažėti – nuo 982 iki 686 atvejų 2023 m. Tačiau nuo 2020 m., kuomet tarnybai ėmė vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų skaičius išlieka panašus ir nemažėja. Pernai užfiksuotos 4 smurtinės mirtys.
Panašiai stabilūs ir vaikų paėmimų iš šeimų rodikliai – nuo 2020 m. kasmet teismas leidžia paimti apie 1200 vaikų iš šeimų. Dalis vaikų vėliau grąžinami į šeimas, o teisės gyventi šeimoje netenka apie 50–60 proc. paimtų vaikų.
Apibendrintos statistikos apie vaikų paėmimus iš šeimų iki Matuko reformos nėra. Todėl palyginti duomenis prieš ir po reformos bei daryti apibendrinimus apie reformos poveikį neįmanoma. Nei socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, nei VVTAĮT direktorė negalėjo argumentuotai atsakyti į šį klausimą.
„Vienas iš reformos metu įgyvendintų pokyčių yra tai, kad kiekvienu atveju dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos sprendžia teismas. Ne taip kaip anksčiau, kuomet tokį sprendimą priimdavo vaiko teisių apsaugos pareigūnai. Dabar sistema vieninga, kriterijai aiškūs, galutinį sprendimą priima teismas“, – sakė I. Skuodienė.
Būna atvejų, kuomet teismas netenkina VVTAĮT prašymo leisti paimti vaiką. 2023 m. šeimoms grąžinti 48 vaikai, 2022 m. – 49 vaikai. Į klausimą apie kompensacijas, kurias tėvai prisiteisia dėl netinkamų VVTAĮT veiksmų, tarnyba neatsakė.
### Tėvų patirtys: „Pareigūnai išsivežė vaikus“
Ruošiant šią temą, pavyko pasikalbėti su šeimomis, kurios susidūrė su vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais. Jų atžvilgiu pradėta atvejo vadyba, siekiant užtikrinti vaikams saugią aplinką.
Dviejų vaikų tėvas Paulius (vardas pakeistas) papasakojo, kaip vaikų paėmimas pakeitė jų šeimos gyvenimą. 2023 m. balandį, po psichologės pranešimo dėl galimo smurto prieš vaikus, vaiko teisių tarnybos pareigūnai atvyko patikrinti situaciją. Paulius įsitikinęs, kad pareigūnai neturėjo teisės kištis į jų šeimos gyvenimą, o vaikų paėmimas buvo neteisingas. Vyras pasisamdė advokatus ir siekia įrodyti savo tiesą teisme.
„Mes esame normali šeima. Su žmona pažįstami nuo mokyklos laikų. Nors nesusituokę, gyvename kaip normali šeima, auginame du vaikus. Nevartojame alkoholio ar narkotikų, nebent per šventes. Esu tipinis tėtis – rūpinuosi šeimos gerove, žmona – namais ir vaikais.
Dukra yra aštraus charakterio, todėl nusprendėme nuvesti ją pas psichologę. Po konsultacijų ji pasidarė užsispyrusi, kartojo, kad mes verčiame ją blogai jaustis.
Vieną vakarą sulaukėme skambučio, kad pas mus atvyks vaiko teisių pareigūnai. Jie gavo signalą, kad mes galimai mušame vaikus.
Vienas pareigūnas pasiliko su manimi, kitas užlipo į antrą aukštą ir vėliau sužinojau, kad jie ketina išvežti vaikus iš namų. Mūsų paklausė, ar yra artimųjų, pas kuriuos vaikai galėtų pagyventi.
Pasakiau, kad gal pas močiutę Druskininkuose. Man liepė paskambinti ir susitarti. Jie pasakė: „Skambinkite, tarkitės, nes namuose nesaugi aplinka“. Tą dieną sūnus karščiavo. Siūliau vežti vaikus savo automobiliu, bet pareigūnai nesutiko. Jie net neturėjo specialios kėdutės vaikams vežti.
Pasirodo, dukros jie paklausė, ar ją muša, o ji pasakė, kad yra gavusi medžiaginiu diržu. Ne, pasakė, kad ją baudžia. Ne tai, kad ją daužo ar panašiai.“
Kaunietė Eglė Kručinskienė teigė, kad tik uždaryta į areštinę sužinojo, jog negalima vaiko ranka mušti per sėdmenis. „Negalėjau patikėti, nuo kada nebegalima. Dauguma tėvų taip vaikus auklėja“, – sakė ji 2022 m. interviu.
Iš kauniečių Eglės ir Gintaro Kručinskų du mažamečiai vaikai buvo paimti 2018 m. rudenį, po konflikto parke. Praeivis iškvietė policiją, teigdamas, kad moteris agresyviai elgiasi su vienu iš vaikų. Žiniasklaidoje skambėjo antraštės, jog motina drausmino vaiką, „mušdama ranka per kombinezoną“.
Vaikų tėvas G. Kručinskas sakė, kad apie naujus įstatymus, kurie vaiko auklėjimą fizinėmis bausmėmis prilygina smurtui, sužinojo jau po įvykio. „Niekas nekalbėjo, galima taip auklėti, ar ne, tiesiog taip auklėjo. Aš pats vaikystėje buvau labai judrus, išvesdavau mamą iš kantrybės. Tai kai neklausydavau – gaudavau smūgių, dar ir su šlapiu skuduru užvoždavo“, – pasakojo vyras.
### Dažniausiai skundžiasi besiskiriantys tėvai
VVTAĮT informavo, kad 2023 m. gauti ir išnagrinėti 364 skundai dėl vaiko teisių gynėjų veiklos ar sprendimų, iš kurių 55 buvo pagrįsti arba iš dalies pagrįsti, 294 nepagrįsti ir 15 palikti nenagrinėti.
„Pastebima, kad didelę dalį skundų teikia besiskiriantys tėvai, nesutariantys dėl su vaiku susijusių klausimų, pavyzdžiui, vaiko teisių pažeidimo konstatavimo, bendravimo su vaiku užtikrinimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, auklėjimo ir kt. klausimais“, – teigė VVTAĮT atstovė.
Pernai tarnyboje išnagrinėta 93 skundais daugiau nei 2022 m., o tai gali būti susiję su didėjančiu pranešimų apie smurtą patiriančius vaikų skaičiumi. Panaši tendencija stebima ir šiemet.
VVTAĮT direktorė I. Skuodienė teigė, kad kitąmet skundų nagrinėjimas taps efektyvesnis, nes tarnybos atstovai vaikų paėmimo atvejais dirbs su kameromis, todėl bus galima peržiūrėti vaizdo ir garso įrašus bei įvertinti, ar specialistai teikė paslaugas tinkamai.
### Pranešimų daugėja, bet ne visi pasitvirtina
Sistema veikia taip, kad be pranešimo apie smurtą jo užkardyti neįmanoma. „Mes negalime persekioti šeimų be rimtos priežasties – visada reikalingas pretekstas, geriausia – pranešimas“, – sakė VVTAĮT direktorė I. Skuodienė.
„Šeimos aplinkoje gyvenanti bendruomenė yra net svarbesnė nei tolimesni giminaičiai, nes kaimynai žino apie šalia gyvenančių žmonių sunkumus. Jie gali pirmiausiai pastebėti ir pranešti, jei vaikams yra blogai. Reiktų raginti žmones nelikti abejingais“, – pabrėžė anonimiškai komentuojanti vaiko teisių apsaugos ekspertė. Pasak jos, visuomenė per mažai išmano vaiko teises, trūksta švietimo, žmonės bijo pranešti, nes galvoja, kad gali susilaukti keršto.
Pasak VVTAĮT direktorės I. Skuodienės, per ketverius metus pranešimų vaikų teisių klausimais skaičius išaugo 46 procentais. 2019 m. taryba gavo daugiau kaip 32 tūkst. pranešimų, pernai – beveik 47 tūkst.
Iš visų pernai gautų pranešimų 32 proc. nepasitvirtino. Didžiąją dalį pranešimų sudaro informacija, gaunama iš policijos.
### Tarp pranešėjų – medikai
Sveikatos priežiūros įstaigos taip pat yra tarp pranešėjų, kurie gali pastebėti smurto prieš vaikus atvejus ir privalo apie tai informuoti policiją ir VVTAĮT.
„Esu dalyvavusi konferencijoje Švedijoje, kurioje vaikų ligų gydytojas ragino medikus būti budriais ir nenumoti ranka į ženklus, kurie gali signalizuoti apie smurtą“, – sakė LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos socialinė darbuotoja Andželika Balčiūnienė.
Pasak jos, ji žino, kaip atrodo nudeginimas cigarete, kaip atpažinti diržo ar pliaukštelėjimo ranka žymes. „Patikėkite, prieš vaiką pakelta ranka ant vaiko odos palieka ryškią pirštų žymę. Žinau, kaip atrodo kraujosrūvos, kaip jos keičiasi, kaip pagal spalvą atpažinti smurto laiką, pobūdį“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
„Būna, kad vaiką atveža dėl karščiavimo, o pakėlęs marškinėlius, medikas pamato diržo žymes – tada prireikia ir mano pagalbos“, – sakė ji.
Socialinio darbuotojo etatas klinikoje įsteigtas 2014 m., o viena iš šio darbuotojo funkcijų – teikti pagalbą medikams, kuomet susiduriama su smurto artimoje aplinkoje atvejais.
„Socialinio darbuotojo etatas klinikoje atsirado tik dėka mūsų vadovo Rimanto Kėvalo, kuris turi visapusį požiūrį į vaiką, jo sveikatą, emocinę būseną. Medikų darbas yra pasirūpinti vaiko sveikata, mano darbas – organizuoti visą reikalingą pagalbą, vaiko apsaugą ir tolimesnę priežiūrą“, – sakė A. Balčiūnienė.
SADM viceministrė V. Augienė pastebėjo, kad viena sistema neturėtų finansuoti kitos sistemos poreikių. „Socialinių darbuotojų atsiradimas gydymo įstaigoje jau nebėra naujiena, jie turės dirbti ir šeimos gydytojų komandose. Svarbu, kad gydymo įstaigos pačios suvoktų jų būtinybę, tada atsiras ir lėšų“, – sakė ji.
### Požiūris keičiasi
Pasak socialinės darbuotojos A. Balčiūnienės, per 15 metų jos darbo praktiką situacija visuomenėje smurto atžvilgiu ženkliai pasikeitė. „Pasikeitė tiek žmonių sąmoningumas, tiek tarnybų darbas. Jei iki 2017 m. stebėjome abejingumą, tai dabar pakanka skambučio ir iškart prasideda atsakingų pareigūnų veiksmai“, – pasakojo ji.
Tačiau moteris pripažino, kad smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje atvejais būna ir pilkųjų zonų. „Neseniai turėjome atvejį, kai kūdikiui stebėjome sukrėsto vaiko sindromą, tačiau tėvai tai neigė – tad greičiausiai kūdikis grįš su jais namo. Tokiais atvejais kankina nerimas, ar viską padarėme teisingai, gal tėvams reikėjo pagalbos?“ – pasakojo A. Balčiūnienė.
A. Balčiūnienė džiaugėsi, kad požiūris į vaikų auginimą keičiasi, todėl situacija turėtų gerėti. „Kad visiškai nebeliks smurto, tuo netikiu. Net Švedijoje, kuri yra pirmaujanti šalis kovoje su smurtu artimoje aplinkoje, kasmet fiksuojamos kelios vaikų smurtinės mirtys, kurias sukelia jų artimiausi žmonės“, – sakė LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos socialinė darbuotoja.
### Vaikžudžiai – pilkojoje zonoje
Atvejai, kuomet dėl smurtinių tėvų veiksmų žūsta vaikas, yra išskirtiniai. Jei šeimoje nėra kitų vaikų, kuriuos reiktų apsaugoti, policija neturi pagrindo informuoti apie tai vaiko teisių apsaugos darbuotojus.
Dažniausiai tokie atvejai būna rezonansiniai ir tirti juos paveda sudarytai komisijai. Tuomet VVTAĮT sulaukia klausimų, ar šeima buvo žinoma, stebima, ar jos atžvilgiu būta pranešimų.
Nors teoriškai VVTAĮT darbo rezultatus turėtų kontroliuoti SADM, praktikoje toks įspūdis nesusidarė. Tyrimo metu nepavyko nustatyti ir kokius ši tarnyba kelia kiekybinius tikslus.
*Publikacijų ciklą „Vietos bendruomenėms aktualūs žurnalistiniai tyrimai“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.*
