Ukraina liepos 11-osios naktį Azovo jūroje dronais smogė dar 21 Rusijos tanklaiviui, šeštadienį pranešė Kyjivo karinė vadovybė. Generalinio štabo pranešime platformoje „Telegram“ nurodoma, kad be tanklaivių, naudotų naftai ir naftos produktams gabenti, taip pat atakuoti keturi vilkikai, du sausakrūviai ir viena žemsiurbė, o padarytos žalos mastas vis dar nustatinėjamas. Jei Ukrainos duomenys pasitvirtintų, tai būtų didžiausias pagal taikinių skaičių iš pastarųjų Ukrainos dronų smūgių Rusijos laivams.
Rusija tvirtina, kad atakuoti tik keturi laivai
Maskva skelbia gerokai mažesnius skaičius. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras teigė, kad naktį jūroje buvo užpulti tik keturi laivai. „Žuvo vienas žmogus – pagalbinio laivo jūreivis“, – platformoje „Telegram“ rašė jis. Pasak J. Sliusaro, laivams, įskaitant tanklaivį, kuriuo vežamas labai degus metanolis, padaryta tik nedidelė žala, o pavojaus, kad krovinys išsilies, nėra.
Nepriklausomai patikrinti nei Ukrainos, nei Rusijos pareiškimų dėl incidento masto nebuvo galimybių. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu skelbė per tą pačią naktį numušusi 178 ukrainiečių dronus virš aštuonių Rusijos regionų, okupuoto Krymo ir Juodosios bei Azovo jūrų.
Kyjivas siekia stabdyti Maskvos naftos eksportą
Pastarosiomis dienomis Ukraina ne kartą atakavo Rusijos laivus Azovo jūroje ir perkrovimo įrenginius Taganrogo uoste. Kyjivo deklaruojama šių smūgių politika – sustabdyti pelningą Maskvos naftos eksportą ir nutraukti degalų tiekimą Rusijos pajėgoms okupuotose pietų ir rytų Ukrainos teritorijose. Vakarų šalių padedama, Ukraina plataus masto Rusijos invazijai priešinasi nuo 2022 m. vasario.
Penktadienio, liepos 10-osios, vakaro kreipimesi prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė pasirašęs dekretą dėl specialios tolimųjų smūgių vadavietės, kuri turėtų telkti išteklius Rusijos gebėjimui kariauti mažinti.
Rusija sustabdė laivybą Dono–Azovo kanalu
Po Ukrainos atakų prieš laivus Azovo jūroje Rusija laikinai sustabdė laivybą Dono–Azovo kanalu, jungiančiu Dono upę su Azovo jūra, pranešė „The Guardian“, remdamasis „Reuters“. Rusijos pasieniečiai liepos 10 d. nuo 18.10 val. vietos laiku taip pat nustojo priimti prašymus plaukti per Kerčės sąsiaurį ir nenurodė, kada ribojimas baigsis. Šio maršruto reikšmę rodo tai, kad per Azovo jūrą, „The Guardian“ ir „Reuters“ vertinimu, gali būti gabenama iki ketvirtadalio Rusijos kviečių eksporto.
