Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Olehas Ivaščenka teigia, kad Rusijos generolai prieš rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančius Valstybės Dūmos rinkimus paprašė prezidento Vladimiro Putino papildomai mobilizuoti apie 800 tūkst. karių. Šis skaičius grindžiamas Ukrainos žvalgybos vertinimu, o ne viešai paskelbtu Rusijos valdžios sprendimu.
Kariuomenė galėtų priimti iki 500 tūkst. naujokų
O. Ivaščenkos vertinimu, Rusijos kariuomenė vienu metu pajėgtų mobilizuoti, apginkluoti, aprūpinti, apmokyti ir į dalinius integruoti ne daugiau kaip 300–500 tūkst. naujokų. Todėl net surinkus 800 tūkst. žmonių jie turėtų būti priimami bangomis.
Žvalgybos vadovas pabrėžė, kad kariuomenei neužtenka vien surasti galimų naujokų. Jiems reikėtų ginklų, įrangos, instruktorių, apgyvendinimo, maisto ir logistikos, taip pat veikiančių dalinių, galinčių priimti naujus karius.
Ukrainos žvalgyba galimą mobilizacijos spartinimą sieja su augančiais Rusijos nuostoliais ir Maskvos siekiu išlaikyti puolamąjį spaudimą Ukrainoje. Jos vertinimu, sprendimas greičiausiai būtų priimtas jau po Valstybės Dūmos rinkimų.
Ukrainos skelbiami mobilizacijos skaičiai skiriasi
Atskirame rugpjūčio 27 dienos Ukrainos žvalgybos pristatyme buvo nurodytas mažesnis skaičius. Tuomet skelbta, kad Rusijos generalinis štabas parengė papildomos 600 tūkst. žmonių mobilizacijos scenarijų.
Pagal šį scenarijų, 300 tūkst. žmonių būtų mobilizuoti iki 2026 metų pabaigos, o dar 300 tūkst. – 2027 metais. Mobilizacija esą vyktų kartu su įprastu karių verbavimu pagal sutartis. Taigi viešai skelbiami Ukrainos žvalgybos vertinimai dėl galimos mobilizacijos masto nėra vienodi.
Ukrainos duomenimis, 2026 metų sausį–liepą Rusijos pajėgos neteko apie 240 tūkst. žmonių, iš kurių mažiausiai 140 tūkst. patyrė negrįžtamus nuostolius. Per tą patį laiką pagal sutartis esą buvo užverbuota apie 232 tūkst. žmonių.
Ukrainos karinės žvalgybos viršininko pavaduotojas Vadymas Skibickis taip pat teigė, kad vien rugpjūtį Rusija neteko 43 tūkst. karių, o užverbavo 39 tūkst.
Žvalgyba tvirtina, kad Rusijos vidaus dokumentuose papildomos mobilizacijos poreikis aiškinamas mažėjančiu norinčiųjų pasirašyti karines sutartis skaičiumi ir kai kuriuose regionuose iki 69 proc. išaugusiu nepasitenkinimu karu.
Kurgano srityje, esančioje į rytus nuo Uralo kalnų, mėnesio verbavimo planai nuo metų pradžios esą įvykdomi tik 57–69 proc. Pietų Rusijos Volgogrado srityje galimų sutartininkų skaičius, palyginti su 2025 metais, neva sumažėjo 40 proc.
V. Putinas mobilizacijos planus neigia
Ukrainos žvalgybos teigimu, Rusijos vadovybė svarsto galimybę mobilizaciją arba sutartinį verbavimą išplėsti ir tam tikroms gausioms kalėjimuose bei pataisos kolonijose laikomų moterų grupėms.
Taip pat esą nustatomos karių skyrimo kvotos Rusijos Vidaus reikalų ministerijai, Antstolių tarnybai, Federalinei bausmių vykdymo tarnybai, Tyrimų komitetui ir kitoms valstybės institucijoms.
Priklausomai nuo mobilizuotųjų pasirengimo, jų mokymas galėtų trukti 15–60 dienų. Ukrainos žvalgyba neatmeta, kad dalis naujokų būtų rengiami Rusijos sąjungininkės Baltarusijos kariniuose poligonuose.
Rusijoje jau veikia elektroninių šaukimų sistema. Tarp svarstomų spaudimo priemonių minimi draudimai išvykti iš šalies, gauti paskolas ar disponuoti nekilnojamuoju turtu, taip pat vairuotojo pažymėjimų panaikinimas ir banko sąskaitų blokavimas.
V. Putinas rugsėjo 3 dieną pareiškė, kad nėra jokio scenarijaus, dėl kurio Rusijai reikėtų mobilizacijos. Ukrainos skelbiamą informaciją jis pavadino prieš Dūmos rinkimus surengta informacine ataka.
Rusijos prezidentas taip pat tvirtino, kad šalies gyventojai į kariuomenę stoja savanoriškai ir kad karių skaičiaus problemos nėra. Naujienų agentūra AP pažymėjo, jog viešų naujos mobilizacijos ženklų tuo metu nebuvo, tačiau 2022 metais paskelbtas dalinės mobilizacijos dekretas liko neterminuotas ir prireikus gali būti vėl panaudotas.
