Nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) paprašius 2027 metais vaikų dienos centrų finansavimą padidinti 6,8 mln. eurų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sekmadienį pareiškė, kad toks poreikis yra pagrįstas, tačiau valstybės biudžete rasti papildomų lėšų bus sunku.
NVO prašo finansavimą padidinti iki 16,3 mln. eurų
Dėl augančių darbo sąnaudų ir didėjančio paslaugų poreikio NVO siūlo vaikų dienos centrams skiriamą valstybės finansavimą didinti nuo 2026 metų 9,5 mln. iki 16,3 mln. eurų.
Organizacijų teigimu, papildomos lėšos tektų daugiau kaip 510 centrų visose 58 Lietuvos savivaldybėse. Juose paslaugas gauna daugiau kaip 14 tūkst. vaikų.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė teigia, kad prašoma suma padėtų sumažinti atotrūkį tarp skiriamo finansavimo ir realių paslaugų sąnaudų, taip pat pasirengti numatomam minimalios mėnesinės algos augimui 2027 metais.
I.Ruginienė pripažino, kad vaikų dienos centrai pagrįstai verti didesnio finansavimo, tačiau pabrėžė, jog biudžeto derybos kasmet būna itin sunkios. Pasak jos, socialinių paslaugų poreikis sparčiai auga, o lėšų kritiškai trūksta daugelyje sričių.
Ministrės teigimu, 2026 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetas siekia 7,4 mlrd. eurų, todėl papildomi 6–7 mln. eurų iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedidelė suma. Vis dėlto dėl šių pinigų konkuruoja daugybė kitų svarbių paslaugų.
Ministerija 2026 metais vaikų dienos socialinei priežiūrai papildomai planuoja skirti iki 800 tūkst. eurų, tačiau sprendimas dėl didesnio finansavimo 2027 metais dar nepriimtas. I.Ruginienė patikino, kad mažinti vaikų dienos centrų skaičiaus nesvarstoma, o ministerija ieško santaupų, kurios leistų šiai priemonei skirti daugiau.
Tik penktadaliui centrų pakanka viešojo finansavimo
2026 metais atliktoje nacionalinėje apklausoje dalyvavo 325 vaikų dienos centrai iš visų 58 savivaldybių. Tik penktadalis jų nurodė, kad valstybės ir savivaldybių skiriamų lėšų pakanka visoms būtinoms išlaidoms.
Aštuoniems iš dešimties apklaustų centrų trūksta pinigų darbuotojų ir specialistų atlyginimams. Beveik 73 proc. respondentų darbo užmokestį įvardijo kaip sritį, kurioje lėšų stygius yra didžiausias.
Ministerijos duomenimis, 2025 metais NVO valdomame vaikų dienos centre visu etatu dirbantis socialinis darbuotojas vidutiniškai uždirbdavo 988 eurus į rankas per mėnesį. Kai kuriuose centruose atlygis nesiekė 900 eurų.
NVO atkreipia dėmesį, kad per penkerius metus minimali mėnesinė alga padidėjo beveik 80 proc., infliacija siekė apie 36–37 proc., o vaikų dienos centrų finansavimas išaugo tik 20 proc.
Vaikų dienos socialinė priežiūra finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Ministerija teigia, kad dalis savivaldybių, įvertinusios poreikius, centrams skiria daugiau už privalomą minimumą. NVO tvirtina, jog nemažai savivaldybių apsiriboja minimalia suma, ne visada apmoka darbuotojų nekontaktines valandas, o kai kur mažina mokėjimus, jeigu vaikas dėl ligos nelanko centro.
NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė siūlo įdiegti automatinį finansavimo indeksavimą, kad valstybės skiriamos lėšos būtų perskaičiuojamos augant darbo sąnaudoms.
Specialistų pagalbą siūlo telkti pagal vaiko poreikius
Dauguma vaikų dienos centrų dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tačiau 75 proc. jų neturi psichologo, kineziterapeuto, logopedo ar kito specialisto. Dar 23 proc. centrų turi tik vieną tokį specialistą.
I.Ruginienės teigimu, šią problemą reikėtų spręsti pagal individualius kiekvieno vaiko poreikius, o ne siekti, kad kiekviename centre nuolat dirbtų visų sričių specialistai.
Ministrė aiškino, kad ne visiems centrus lankantiems vaikams reikia tokių pačių paslaugų. Todėl ministerija siekia sudaryti individualius pagalbos paketus ir vienam vaikui sutelkti būtent tas skirtingų sričių paslaugas, kurių jam labiausiai reikia.
