Atotrūkį tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų didina ne tik gyventojų darbo užmokesčio skirtumai, bet ir ribota gyvenamojo būsto pasiūla mažesniuose šalies miestuose, teigia laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak jo, regionuose aktyviai kuriasi gerai apmokamas darbo vietas siūlančios įmonės, tačiau ribota būsto pasiūla atgraso atvykstančius darbuotojus.
Būsto spraga regionuose
„Mes matome tokią spragą su gyvenamuoju būstu regionuose, ypatingai jeigu ten ateina verslas, reiškia, atsiranda geros darbo vietos ir jos yra pakankamai neblogai apmokamos. Bet būsto pasiūla yra ganėtinai ribota – tai yra senos statybos daugiabučiai arba seni namai. Tai šiek tiek tuos atvykstančius darbuotojus atgraso“, – projekto „Finansų sveikata“ laidoje sakė K. Vaitiekūnas.
Ministro teigimu, šią problemą padėtų spręsti savivaldybėse statomi municipaliniai būstai. Anot jo, per nacionalinį plėtros banką ILTE kuriama priemonė, kad regionuose atsirastų ne socialinis, o būtent municipalinis būstas su šiuolaikiškomis, komfortiškomis sąlygomis.
„Šiuo metu per nacionalinį plėtros banką ILTE kuriame priemonę, kurios pagalba regionuose pradėtų rastis ne socialinis, bet būtent municipalinis būstas, kuriame būtų šiuolaikiškos, komfortiškos sąlygos ten atvykstantiems inžinieriams, geriau apmokamiems darbininkams, medikams, mokytojams“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Municipalinis būstas – trečiasis regionų plėtros etapas
Ministras pažymėjo, kad municipaliniai būstai būtų kuriami šiuolaikiniuose daugiabučiuose, o juos valdytų ir vystytų savivaldybės. Jų plėtra galėtų būti finansuojama per ILTE, sudarant savivaldybėms galimybę skolintis palankesnėmis sąlygomis.
„Savivaldybei nereikėtų investuoti visos sumos iš karto, tai galėtų būti vykdoma privačios ir viešosios partnerystės būdu, kai išsimokama per labai ilgą laiką“, – nurodė jis.
K. Vaitiekūnas tokią priemonę apibūdino kaip trečiąjį regionų plėtros etapą – po infrastruktūros ir verslo pritraukimo, kurių pirmųjų dviejų etapų rezultatai jau matomi. Municipalinio būsto idėja aptariama ir platesniame kontekste: ekspertai siūlo jį plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, o poreikis šalyje vertinamas apie 1000 būstų, kuriems reikėtų maždaug 115 mln. eurų investicijų.
Sparčiai augantys savivaldybių biudžetai ir ES lėšos
Anot ministro, per pastaruosius kelerius metus savivaldybių biudžetai auga sparčiai, todėl jos turi daugiau lėšų investicijoms į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. „Savivaldybių biudžetai yra išaugę ne procentais, o kartais“, – sakė jis, aiškindamas, kad tai lemia priklausomybė nuo pastaruosius 5–7 metus sparčiai augusio surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Ministras nurodė, kad didelę regionų investicijų dalį sudaro europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansavimas, kurio daugiametis ES biudžeto laikotarpis baigiasi. Vyriausybė 2026 m. gegužę pritarė regionų geriamojo vandens infrastruktūrai, civilinei parengčiai bei socialinio būsto plėtrai papildomai skirti 152 mln. eurų ES lėšų – jos buvo perskirstytos iš 2022–2030 m. Regionų plėtros programos, papildant ją dviem naujomis priemonėmis.
Sunkiausias uždavinys – pritraukti gyventojų
K. Vaitiekūno teigimu, regionų plėtra vyksta demografinio mažėjimo kontekste, todėl pagrindiniu iššūkiu tampa ne verslo, o gyventojų pritraukimas. Anot jo, norint, kad gyventojų regionuose daugėtų, savivaldybės turi intensyviai dirbti su į užsienį išvykusiais lietuviais, svarstančiais apie grįžimą.
„Aš nemanau, kad kažkoks susivienodinimas iš viso įmanomas. Manau, kad skirtumai išliks, bet reikia pasistengti, kad ta gyvenimo kokybė (…) nebūtų ženkliai prastesnė“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad pirmąjį 2026 m. ketvirtį darbo užmokesčio atotrūkis „ant popieriaus“ tarp Vilniaus (Sostinės) ir kitų šalies regionų padidėjo 16 eurų ir pasiekė 459 eurus. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, labiausiai per ketvirtį atotrūkis išaugo Tauragės, o sumažėjo Panevėžio bei Kauno apskrityse. Vidutinis bruto atlyginimas Sostinės regione siekė 2808 eurus, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2349 eurus, o mažiausiai uždirbta Marijampolės apskrityje (2082,4 euro).
