Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervai praėjusių metų pabaigoje siekė daugiau kaip 6 mlrd. eurų, tačiau Valstybės kontrolė pasigenda aiškaus strateginio vertinimo, kam ir kokiu būdu ateityje planuojama panaudoti šiuos pinigus. Auditorių vertinimu, rezervų kaupimas nėra pagrįstas aiškiu strateginiu vertinimu – nenustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
Kiek sukaupta rezervuose
Visų valstybės rezervų suma 2025 m. pabaigoje sudarė 6,03 mlrd. eurų ir per metus išaugo 1,19 mlrd. eurų, arba 24,6 proc. Didžiąją augimo dalį lėmė „Sodra“: jos rezerve metų pabaigoje buvo sukaupta per 4,5 mlrd. eurų – per metus jis padidėjo 897 mln. eurų ir sudarė daugiau kaip 75 proc. viso valstybės rezervų augimo.
PSDF rezerve metų pabaigoje buvo 723,7 mln. eurų, o Rezerviniame (stabilizavimo) fonde – 791 mln. eurų. Iš stabilizavimo fondo lėšų 119,5 mln. eurų skirta radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti ir giluminiam atliekynui įrengti.
Valstybės kontrolės kritika
Valstybės kontrolės vertinimu, didėjant geopolitinėms, ekonominėms ir fiskalinėms rizikoms, rezervai turi būti planuojami sistemiškai, remiantis rizikos analize, aiškiais finansavimo šaltiniais, naudojimo prioritetais ir bendrais valdymo principais. Auditoriai pabrėžia, kad tai ypač svarbu senstant visuomenei ir augant ilgalaikiams socialinio draudimo sistemos įsipareigojimams.
„Valstybės rezervai yra svarbi finansinio atsparumo priemonė, todėl svarbu aiškiai apibrėžti, kokioms rizikoms amortizuoti jie kaupiami, kokio dydžio jų reikia ir kaip turėtų būti naudojami krizės metu“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Kontrolė Finansų ministerijai rekomenduoja sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų valdymo principus, susietus su skolinimosi politika.
Įspėjimas dėl pensijų ir senėjimo
Valstybės kontrolė įspėja, kad nenumačius tvarių pajamų šaltinių padidėjusios lėšų atsargos neturėtų būti naudojamos naujiems įsipareigojimams prisiimti, įskaitant papildomą pensijų didinimą. Artimiausiais metais „Sodros“ rezervą papildys iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“ bei valstybės biudžeto įmokos – vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį „Sodrai“ jų pervesta apie 1,3 mlrd. eurų. Auditoriai akcentuoja, kad tai ne papildomos pajamos, o ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.
Kontrolės analizė rodo, kad, nekintant politikai, dėl visuomenės senėjimo poveikio „Sodros“ rezervas būtų išnaudotas dar iki 2050 m. Prognozuojama, kad 2025 m. vienam senjorui teko daugiau nei trys darbingo amžiaus gyventojai, o iki 2050 m. šis skaičius gali sumažėti iki dviejų – taip formuojant struktūrinį deficitą.
Politikų reakcija
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sutinka, kad reikia nustatyti aiškius rezervų valdymo modelius, tačiau teigia, kad „Sodros“ pertekliniai rezervai galėtų būti panaudoti ir pensijoms didinti. Jo teigimu, reikia aiškiai apibrėžti, kokias sumas laikyti, kaip jas naudoti ir kur investuoti, kad pinigai dirbtų, o ne gulėtų be naudos, ir pabrėžia, jog Lietuvoje galioja teisinės rezervų naudojimo taisyklės.
