Darbdavių lūkesčiai 2025-aisiais: optimizmas stiprėja!
Užimtumo tarnyba (UT) skelbia džiugias naujienas – 2025-aisiais Lietuvos darbdaviai nusiteikę kur kas optimistiškiau nei prieš metus. Prognozuojamas veiklos plėtimas, naujų darbo vietų kūrimas ir investicijos į darbuotojų kvalifikaciją bei modernias technologijas. Tai atskleidė UT atlikta didelė, daugiau nei 2500 šalies įmonių apklausa.
Net 32% įmonių tikisi augančių gamybos ar paslaugų apimčių (2024 m. tokių buvo 25%). Ketvirtadalis (25%) planuoja didinti darbuotojų skaičių (pernai – 21%). Investicijas į įrangą ir technologijas numato 37% (prieš metus – 31%), o darbuotojų mokymus – 43% (2024 m. – 36%).
„Nors didžioji dalis (beveik du trečdaliai) tikisi išlaikyti stabilią padėtį, optimizmo darbo rinkoje tikrai padaugėjo“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Didesnės įmonės demonstruoja didesnį optimizmą – jos dažniau planuoja plėsti veiklą, įdarbinti naujų darbuotojų, didinti atlyginimus ir investuoti į mokymus bei technologijas. Smulkesni darbdaviai linkę į stabilumą ir išreiškia daugiau susirūpinimo dėl augančio minimalaus darbo užmokesčio ir žaliavų kainų.
Daugiausiai pozityvių lūkesčių – vandens tiekimo, atliekų tvarkymo bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse (įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūras). Šie sektoriai planuoja plėsti paslaugų spektrą, kurti naujas darbo vietas ir didinti darbuotojų skaičių.
Mažiau optimizmo jaučiama apgyvendinimo, maitinimo ir transporto sektoriuose. Kas septinta apgyvendinimo ir maitinimo įstaiga prognozuoja veiklos susitraukimą, o kas devinta – darbuotojų mažėjimą. Transporto srityje kas devintas darbdavys planuoja mažinti paslaugų apimtis ir darbuotojų skaičių.
Be to, keičiasi darbdavių prioritetai. Sumažėjo susirūpinimas dėl energijos kainų, infliacijos ir brangaus skolinimosi, tačiau išaugo baimės dėl darbuotojų trūkumo, jaunų specialistų pritraukimo ir minimalaus darbo užmokesčio didėjimo.
Pabrangusios žaliavos kelia nerimą trečdaliui (35%) darbdavių. Energijos sąnaudos ir mažėjantys pardavimai vidaus rinkoje – ketvirtadaliui, o brangus skolinimasis – 12,8%.
Darbuotojų stygiaus ir minimalios algos didėjimo iššūkius įvardijo beveik pusė (45%) apklaustųjų. Mažiausiai dėl MMA augimo nerimauja Vilniaus apskrities darbdaviai.
Daugiau nei pusė įmonių planuoja didinti darbo užmokesčio biudžetus. Vis dėlto trečdalis abejoja, ar galės pasiūlyti patrauklų atlygį darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims.
UT atstovai teigia, kad konkurencingas atlyginimas kelia didžiausią nerimą viešojo valdymo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigoms, jaunų specialistų pritraukimas – švietimo įstaigoms bei vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo įmonėms, o talentų išlaikymas – informacijos ir ryšių bei finansų ir draudimo sektoriams. Darbuotojų kaita dažniausiai iššūkiu įvardijama apgyvendinimo, maitinimo ir administracinės veiklos įmonėse.
Šis kasmetinis tyrimas atliktas 2024 m. lapkritį-gruodį, apklausiant 2600 įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 178 800 darbuotojų.
Pasak I. Balnanosienės, nuotolinis ir hibridinis darbas jau nebėra didelis iššūkis: „Organizacijos prisitaikė prie naujų darbo modelių. Dabar didžiausias rūpestis – emocinė darbuotojų gerovė.“
