Lietuvos darbo rinkoje balandžio mėnesį užfiksuotas reikšmingas pagyvėjimas, rodo Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. Beveik visose šalies savivaldybėse – net 59 iš 60 – nedarbo lygis sumažėjo, o vienintelėje Varėnos rajono savivaldybėje išliko stabilus. Ši tendencija patvirtina teigiamas permainas darbo rinkoje, kur mažėja registruotas nedarbas ir auga gyventojų užimtumas.
Milda Jankauskienė iš Užimtumo tarnybos pažymėjo, kad balandį darbdaviai paskelbė 17,3 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei kovą, tai sudaro papildomus 2,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Visoje Lietuvoje darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 16 tūkst. įvairių pozicijų. Daugiausiai darbo vietų atsirado gamybos (3 tūkst.), prekybos (2,7 tūkst.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,9 tūkst.) įmonėse. Šie sektoriai sudarė daugiau nei pusę (54,2 proc.) visų balandį įregistruotų laisvų darbo vietų.
Kauno apskrityje nedarbas sumažėjo nuo 9,3 proc. balandžio pradžioje iki 9,1 proc. gegužės 1 dieną. Vis dėlto, Kauno mieste nedarbo lygis vis dar viršija apskrities vidurkį ir gegužės pradžioje siekė 9,5 proc., nors balandį sumažėjo 0,3 proc. Rekordinis nedarbo mažėjimas (0,5 proc.) užfiksuotas Raseinių ir Prienų rajonuose. Raseinių rajone nedarbas vis dar viršija 10 proc. ribą (10,1 proc.), o Prienų rajone siekia 6,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Balandį Kauno mieste Užimtumo tarnyba užregistravo 2 236 darbo ieškotojus, o gegužės pradžioje bendras bedarbių skaičius siekė 17 809. Darbdaviai Kaune siūlė 2 048 laisvas darbo vietas. Kauno rajone, kur nedarbas tradiciškai mažesnis, buvo registruoti 508 darbo pasiūlymai.
Jonavos rajone, pasižyminčiame didesniu nedarbu, gegužės 1 d. darbo ieškojo 2 827 gyventojai (10,8 proc.). Šiame rajone darbdaviai registravo 176 laisvas darbo vietas.
Birštonas išlieka mažiausio nedarbo savivaldybe Kauno apskrityje. Gegužės 1 d. duomenimis, darbo paieškose dalyvavo 138 kurorto gyventojai (5,8 proc.). Balandį bedarbių sąrašas sumažėjo 21 asmeniu, o darbdaviai siūlė 35 darbo vietas.
Visoje Lietuvoje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 155,8 tūkst. klientų, tai yra 6,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 2,3 tūkst. daugiau nei prieš metus. Registruotas nedarbas siekė 8,6 proc., sumažėjęs 0,4 proc. Vyrų, jaunimo iki 24 metų ir vyresnių nei 50 metų asmenų nedarbas sumažėjo po 0,4 proc., o moterų – 0,3 proc.
Jurgita Zemblytė, UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, teigė: „Matome aiškius atsigavimo ženklus – balandį daugiau asmenų pradėjo dirbti, išaugo darbo pasiūlymų skaičius, o registruotas nedarbas sumažėjo beveik visose savivaldybėse. Tai – pozityvūs ženklai, leidžiantys tikėtis darbo rinkos aktyvumo artimiausiu metu.“
Nepaisant augančios darbuotojų paklausos, laisvų darbo vietų skelbiama mažiau nei ankstesniais metais. Darbdaviai kas mėnesį paskelbia vidutiniškai 1,2 tūkst. mažiau neterminuoto darbo pasiūlymų nei pernai. Terminuotų darbų skaičius išliko beveik nepakitęs.
Balandį daugiau darbuotojų ieškota visuose sektoriuose, išskyrus žemės ūkį ir statybą. Žemės ūkyje darbo pasiūlymų sumažėjo, nes piko metas šiame sektoriuje yra kovas. Statybos įmonėse darbo pasiūlymų pasirinkimas taip pat sumažėjo 9,2 proc., tačiau laisvų darbo vietų skaičius vis dar didesnis nei 2024 m. spalio – 2025 m. vasario laikotarpiu.
Balandį į UT kreipėsi 20,6 tūkst. darbo ieškančių gyventojų. Dirbti pradėjusių Užimtumo tarnybos klientų skaičius buvo didžiausias nuo praėjusių metų spalio – 21,8 tūkst. asmenų, 1,2 tūkst. daugiau nei kovą ir 4 tūkst. daugiau nei sausį ar vasarį.
Gegužės 1 d. šalyje dirbo 1,46 mln. asmenų – 3,5 tūkst. (0,24 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Dirbančiųjų skaičius labiausiai augo žmonių sveikatos priežiūros, socialinio darbo, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.
Kauno apskritis išsiskiria didžiausiu fiksuotu nedarbu po Panevėžio apskrities. Panevėžio apskrityje bedarbiais buvo registruota 9,3 proc., o Kauno apskrityje – 9,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Kaunas, konkuruodamas su Vilniumi, darbo rinkos rodiklių atžvilgiu sostinės nepasiekia jau ne vienerius metus. Vilniaus apskrityje ir pačiame Vilniuje gegužės 1 d. bedarbiais buvo registruota 8,6 proc. gyventojų, tiek pat, kiek vidutiniškai visoje šalyje. Nė vienoje iš Vilniaus savivaldybių nedarbas nesiekia 10 proc., o Ukmergės rajone viršija 9 proc. (9,4 proc.).
