Artėjant Kalėdoms, Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi ne gyvas, o dirbtines eglutes, pastebi prekybininkai. Nors gyvų medelių pasiūla šiemet itin didelė, Valstybinių miškų urėdija (VMU) parduoda mažiau kirstinių eglių nei ankstesniais metais.
Prekybininkai tikina, kad šį sezoną stengėsi išlaikyti stabilias kainas. Eglutes galima įsigyti ir internetu, tačiau kai kuriose elektroninėse parduotuvėse kainos šiek tiek pakilo.
Žiedinės ekonomikos ekspertas teigia, kad tvariausias pasirinkimas yra dirbtinė eglutė, tačiau gyvi medeliai taip pat nėra blogas pasirinkimas, nes jie gali būti panaudojami kompostui arba šilumos gamybai.
Didžiausias šalies prekybos tinklas „Maxima“ jau trejus metus neparduoda kirstinių eglių. Tačiau tinklo atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė teigia, kad dirbtinės eglutės tampa vis populiaresnės. Jomis pradėta prekiauti lapkričio pradžioje.
„Pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad pirkėjams kur kas labiau aktualios yra dirbtinės eglutės, ypač gruodžio pradžioje, kai daugumai jau norisi puošti namus, ruoštis artėjančioms Kalėdoms“, – komentavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Šiais metais „Maxima“ siūlo įsigyti ir mažų gyvų eglaičių vazonuose. Anot tinklo atstovės, tiek jų, tiek dirbtinių eglių pardavimai labiausiai išauga antrąją gruodžio savaitę, nors nemažai jų parduota ir lapkričio viduryje, per nuolaidų dienas. Pirkėjai dažniausiai renkasi žemesnes dirbtines eglutes.
Prekybos tinklas „Lidl“ taip pat siūlo tiek dirbtinių, tiek gyvų eglučių.
„Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė teigė, kad pirkėjai labiausiai domėjosi eglutėmis gruodžio pradžioje ir viduryje. Ypač greitai buvo išpirktos 2,1 metro aukščio dirbtinės eglės. Populiarios ir gyvos eglutės, kurių kainos šiemet išliko panašios. Taip pat jaučiamas pirkėjų susidomėjimas vazoninėmis eglėmis, klientai mielai perka ir mažas dekoratyvines eglutes.
Valstybinių miškų urėdija, pardavusi 1,82 tūkst. kalėdinių medelių 26-iose vietose visoje Lietuvoje, šiemet stebi sumažėjusią miško eglaičių paklausą.
„Pirkėjų srautas nepakito, tačiau, palyginti prekybą su ankstesniais metais, ji gerokai sumažėjusi“, – komentavo urėdija.
Jų vertinimu, prekybos centrai siūlo platų medelių asortimentą patraukliomis kainomis ir nuolaidas. Tuo metu urėdija taiko fiksuotą kainodarą. Anot urėdijos, eglučių kainos šiemet beveik nekilo, tik medeliai vazonuose pabrango 5 proc.
Urėdija gyventojams nemokamai išdalijo daugiau nei 100 tūkst. eglišakių.
E. prekybos platformos „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas teigia, kad susidomėjimas dirbtinėmis eglutėmis pradeda augti jau rugsėjį, tačiau aktyviausiai jos perkamos lapkritį ir gruodį.
„Šiais metais fiksavome panašias pardavimų apimtis kaip ir praėjusiais metais – tiek lapkričio, tiek gruodžio mėnesiais“, – komentavo N. Mikalajūnas.
Jo teigimu, eglučių kainos platformoje šiemet išaugo 19 proc., o pirkėjai vidutiniškai išleido 49 eurus.
Gyvų eglių prekyvietės „Žalia eglė“ vadovas Edvinas Krupavičius pastebėjo, kad prekyba internetu šiemet suaktyvėjo.
„Internetinė prekyba šiek tiek geresnė ir ankstyvesnė nei praėjusiais metais“, – teigė E. Krupavičius.
Nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius teigia, kad aplinkai draugiškiausias būdas būtų džiaugtis egle, kuri auga miške, tačiau tiems, kurie puošia eglutes namuose, jis siūlo kasmet naudoti tą pačią dirbtinę eglutę.
„Jei dirbtinė eglutė naudojama dešimt ar daugiau metų, tai būtų geresnis pasirinkimas, nes per tą laiką eglutės, kurios atkeliauja iš miško, ir išaugtų, ir daug CO2 absorbuotų“, – teigė D. Tracevičius.
Tačiau jis abejoja, ar žmonės dirbtines eglutes naudoja taip ilgai, nes keičiasi skoniai ir poreikiai. Gali būti, kad panaudoję kelis kartus, žmonės jas sulaužo ir perka naują arba grįžta prie natūralių.
Vis dėlto, anot D. Tracevičiaus, ir gyvos eglutės nėra labai blogas pasirinkimas, nes po švenčių jos surenkamos ir panaudojamos kompostui arba šilumos gamybai.
„Vienkartinė eglutė nėra labai didelis blogis, nes neturi didelio neigiamo poveikio, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis Lietuvos šilumos ūkio grįsta biokuru“, – pabrėžė „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.
