Po praėjusios savaitės šuolio, kai didmeninė elektros kaina pakilo net 55 proc., o kai kuriomis dienomis pasiekė aukščiausią šių metų vidutinę kainą, ekspertai ir rinkos dalyviai, kalbinti BNS, neigia, kad šie svyravimai susiję su vasario 9 d. įvykusiu Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimu su Europa.
Pašnekovai teigia, kad elektros kainų augimą lėmė neįprastai šalti vasario orai, išaugęs elektros suvartojimas, menka saulės ir vėjo jėgainių gamyba, neveikiantis povandeninis kabelis „EstLink 2“ tarp Suomijos ir Estijos, taip pat padidėjusi šiluminių elektrinių gamyba, kuriai naudojamos brangstančios gamtinės dujos.
Elektros tiekėjų atstovai prognozuoja, kad sudarant naujas, nuo kovo mėnesio įsigaliosiančias fiksuotos kainos sutartis, elektros kainos turėtų mažėti dėl šiltesnio kovo. Todėl, anot jų, vasario mėnesio kainų šuoliai neturėtų jokio arba turėtų minimalų poveikį ilgalaikiams ateities sandoriams.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigia, kad dar per anksti spręsti, kaip vasario mėnesio kainų šuoliai paveiks visuomeninius elektros bei dujų tarifus kitą pusmetį. Tai priklausys nuo kainų pavasarį.
Šeštadienio kainų šuolį lėmė biržos algoritmas
R. Pociaus teigimu, didelį elektros kainų šuolį praėjusį šeštadienį sukėlė vadinamasis biržos „Nord Pool“ paradoksalus atmetimas, kai buvo atmestas „Ignitis gamybos“ valdomos Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko pasiūlymas.
„Jeigu 9-ojo bloko pavedimas būtų priimtas, kainos šeštadienį būtų mažesnės. Tačiau dėl paradoksalaus pavedimo atmetimo, šeštadienį buvo pakankamai aukšta kaina“, – BNS aiškino R. Pocius.
Vadinamasis paradoksalus atmetimas – tai biržos taikomas algoritmas, kuris atmeta net ir mažesnės kainos pasiūlymus, jei jų apimtis neatitinka poreikio. Pasak R. Pociaus, priėmus Lietuvos elektrinės pasiūlymą, rinkoje būtų susiformavusi už jį mažesnė kaina.
„Tas pavedimas nuspaudžia rinkos kainą, kad ji tampa pigesnė nei pats pavedimas. Dėl to toks sistemos pavedimas yra traktuojamas kaip nelogiškas ir yra atmetamas. Bet tai nėra gerai, nes be šio bloko gaunasi aukšta kaina“, – kalbėjo R. Pocius.
Vis dėlto, anot jo, Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojai ketina kreiptis į „Nord Pool“ biržą dėl šios situacijos: „Kad nebūtų taip, jog generavimo pajėgumai negamina, o vartotojai moka labai didelę kainą, todėl čia reikia ieškoti kažkokių sprendimų“.
„Nord Pool“ elektros biržoje šeštadienį Lietuvoje vidutinė paros kaina siekė 269,25 euro už megavatvalandę (MWh), arba 0,27 euro už kWh – tai didžiausia vidutinė kaina šiais metais. Didžiausia kaina tą dieną buvo 499,99 euro.
Situacija nėra išskirtinė
VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad susiklosčiusi situacija elektros rinkoje praėjusią savaitę nėra išskirtinė.
„Čia nėra kažkoks išskirtinis momentas. Mes pamirštame, kas buvo anksčiau. Mes neturime pakankamai generavimo pajėgumų, mūsų specifika yra tokia, kad vasarį dažnai mažiau generuojame iš atsinaujinančių išteklių, brangios dujos, vartojimas dėl šaltų orų išauga, tai visos tos priežastys susiveda ir metai iš metų mes turime panašią situaciją“, – teigė R. Pocius.
Tuo metu energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas priduria, kad dėl kabelio gedimo sumažėjo elektros importas, o jos gamybai buvo naudojamos brangios dujos.
„Nutrauktas elektros kabelis tarp Estijos ir Suomijos, reiškia, kad žymiai sumažėjo importo galimybės ir turėjome gaminti žymiai daugiau elektros, kūrendami brangias dujas. O dujos paskutiniu metu irgi buvo smarkiai pabrangusios“, – BNS sakė V. Jankauskas.
„Yra nemažai žmonių, kurie šildosi elektra – naudoja šilumos siurblius, kuriems reikia nemažai elektros“, – teigė ekspertas, komentuodamas padidėjusį elektros vartojimą.
Pirmadienį „Litgrid“ pranešė, kad dėl atšalusių orų ir visiško štilio elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 55 proc. iki 195 eurų už MWh, elektros suvartojimas augo 7 proc. iki 275 gigavatvalandžių (GWh), o 53 proc. jo užtikrino vietos elektrinės. Šalyje buvo pagaminta 147 GWh elektros – 13 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Sinchronizavimo įtaka atmetama: „Bandoma ieškoti problemų ten, kur jų nėra“
BNS kalbinti pašnekovai nesutinka, kad elektros kainų augimas susijęs su Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimu nuo rusiškos elektros sistemos bei jų sinchronizacija su kontinentine Europa.
„Bandoma ieškoti problemų ten, kur jų nėra. Juolab, kad mes iš Rusijos ir Baltarusijos jau daugiau nei dvejus metus neperkame elektros, tai kaip čia gali tas atsijungimas įtakoti? Niekaip. Jeigu būtume pirkę elektrą ir dabar nebeperkame, tai pasiūla mažėja ir taip toliau… Bet ir tai netgi (perkant elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos – BNS) būdavo dedami neformuojantys rinkos pavedimai, kurie neturėdavo jokios įtakos kainai“, – BNS aiškino R. Pocius.
„Jeigu pažiūrėtumėte per praėjusias dienas, kokios buvo kainos visoje Europoje, tai vidutinės kainos praktiškai buvo panašios – irgi siekdavo 15-20 centų už kilovatvalandę. Nors atskiromis valandomis pas mus kai kur buvo dar blogiau. (…) Tai čia dėl to, kad turėjome patys gamintis, kūrenti brangias dujas“, – BNS teigė V. Jankauskas.
Buvęs „Lietuvos energijos“ (dabar – „Ignitis“) vadovas Dalius Misiūnas sako, kad sinchronizavimas elektros kainas galėjo lemti tik nežymiai, tačiau apie jo poveikį rinkai kalbėti dar anksti. Jis neatmetė, kad ši įtaka galėjo pasireikšti nebent Baltijos šalims atliekant bendrą izoliuoto darbo bandymą, kai buvo naudojama daugiau dujinių gamybos pajėgumų.
„Veikiant salos režimu buvo sujungta daug dujinių pajėgumų, tai aišku, kad jie daug brangesni negu vėjo. Jie ir nustato kainą. Kuo mažiau dujų sistemoje, tuo žemesnė kaina. (…) Tai gal techniškai kaip ir būtų galima susieti su sinchronizacija, bet turbūt jeigu ir nebūtų sinchronizacijos, jie būtų naudojami“, – BNS sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui dabar vadovaujantis D. Misiūnas.
„Jeigu ir galėjo (sinchronizavimas lemti kainas – BNS), tai neženkliai. Sakyčiau, kad „EstLink 2“, jo nebuvimas, turėjo didesnį efektą, nes tai yra garantuotai mažesnė kaina. „EstLink 2“ praradimas reiškia, kad prarandame pigesnį importą“, – teigė jis.
„Elektrum Lietuvos“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigė, kad sinchronizavimas ir prasidėję šalčiai tėra sutapimas.
„Čia tiesiog labai nepasisekė, pavadinkime taip, kad sinchronizacija kartu įvyko tada, kai prasidėjo šalčiai. Čia yra tokia situacija, kai sutapo du svarbūs įvykiai, bet to tapatinti tikrai nereikėtų“, – BNS teigė M. Kavaliauskas.
Fiksuotos sutartys nebrangs arba brangs nežymiai
Didmeninių elektros kainų svyravimai labiausiai paliečia vartotojus, turinčius su birža susietus planus. Kita vertus, elektros rinkos tendencijos, kylančios rizikos ir su jomis susiję kainų svyravimai taip pat lemia ilgalaikių sandorių kainas, atsispindinčias fiksuotos kainos planuose.
D. Misiūnas pastebi, kad ateities sandoriai pabrango praėjusių metų pabaigoje nutraukus „EstLink 2“ jungtį, tai gali atsispindėti ir fiksuotų tarifų planuose.
„Tiekėjai, kurie liko rinkoje, atlieka ateities sandorius, visi apsidraudžia kainą. Dalis tų ateities sandorių buvo sudaryti dar iki „EstLink 2“ nutraukimo, po to, kai jis buvo nutrauktas, ateities sandoriai pabrango. Tai tas, kas sudaryta į priekį, tas ir atsispindės į mažmeninę kainą. Kol kas ateities sandoriai yra pabrangę, lyginant su praėjusių metų pabaiga“, – BNS kalbėjo D. Misiūnas.
Tiekėjų atstovai sako, kad šiuo metu sudarant naujas, nuo kovo įsigaliosiančias fiksuotos kainos sutartis, dėl šiltesnio pirmo pavasario mėnesio prognozuojamos mažesnės elektros kainos.
M. Kavaliauskas neatmetė, kad fiksuotų planų kainos gali didėti, tačiau jų augimas neprilygtų vasario biržos kainų šuoliui.
„Dabar visi nepriklausomi tiekėjai siūlo elektros planus nuo kovo 1 dienos. Mes jau dabar matome, kad kovas bus šiltesnis, kainos turėtų pradėti mažėti, todėl remdamiesi mūsų ateities sandorių duomenimis, neturėtų vasario kainų pašokimai turėti įtakos mūsų ateities sandoriams. Galbūt šiek tiek kaina ir padidės, bet tai tikrai nebus toks didelis šuolis, kaip mes matome vasarį su biržos kainomis“, – BNS sakė M. Kavaliauskas.
„Sudarant naujas fiksuotos kainos sutartis, jau yra remiamasi ateities sandoriais, kurie sudaromi atsižvelgiant į pavasario kainų prognozes, o pastarosios yra kur kas pozityvesnės. Anksčiau sudarytiems „Enefit“ fiksuotos kainos planams tai neturi jokios įtakos“, – BNS teigė „Enefit“ rizikų valdymo ekspertė Lina Valiulytė-Vaišvilienė.
„Igničio“ Elektros didmeninės prekybos departamento vadovė Dovilė Morkvėnaitė taip pat sako, jog sudarant ilgalaikius fiksuotos kainos sutarčių pasiūlymus verslo klientams, dabartiniai kainos pakilimai įtakos nedaro.
„Poveikį gali pajusti nebent itin trumpus kontraktus turintys arba biržos planus pasirinkę vartotojai, ypač jei neturėjo galimybės derinti elektros vartojimo, atsižvelgiant į kainų pokyčius kiekvieną valandą“, – BNS sakė D. Morkvėnaitė.
Anot M. Kavaliausko, neveikiantis „EstLink 2“ kabelis, kuris turėtų būti taisomas iki vasaros pabaigos, didins didmenines elektros kainas, tačiau tai atsverti turėtų kovą didėsianti saulės energijos gamyba: „Sunku dabar prognozuoti, bet kovas ir balandis tikrai turėtų būti vieni pigiausių mėnesių šiais metais“.
„Be to, vasario mėnesio antroje pusėje turėtų baigtis daliniai elektros jungčių apribojimai, kurie, esant poreikiui ir palankioms kainoms Skandinavijoje, leis importuoti pigesnės elektros kiekius“, – sakė „Ignitis“ atstovė D. Morkvėnaitė.
Pasak VERT pirmininko R. Pociaus, dar nėra nuspręsta, ar po pirmojo ketvirčio bus peržiūrėtos elektros ir dujų kainos. Jo teigimu, dar anksti kalbėti, kaip vasario kainų šuoliai paveiks visuomeninius elektros bei dujų tarifus kitą pusmetį.
„Tikrai negalime sakyti, nes nežinome, kas bus kitais mėnesiais. Iš vieno mėnesio daryti išvadas… Taip, tas mėnuo yra toks, kad kainos yra didesnės nei mūsų skaičiuotos – tai yra faktas. Bet gali būti kovo ar balandžio mėnesį visiškai atvirkštinė reakcija – rinkoje bus kur kas mažesnės kainos nei apskaičiuota“, – BNS sakė R. Pocius.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusį antradienį „Ignitis“ siūlomo 12 mėnesių vienos laiko zonos plano fiksuotos kainos tarifas siekė 26,1 cento už kWh, „Enefit“ – 23,3 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 23 centus.
