Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pasiekė pergalę Europos Sąjungos Bendrajame teisme byloje prieš Europos Komisiją (EK), kuri atsisakė nagrinėti IŽA skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelio atitikties ES valstybės pagalbos taisyklėms. Šis teismo sprendimas įpareigoja EK pradėti oficialų tyrimą dėl LRT finansavimo modelio, kuris po 2015 m. ir 2020 m. pakeitimų daugiau nei padvigubėjo. IŽA teigimu, šie pakeitimai turėjo būti notifikuoti EK.
IŽA skundą EK pateikė 2020 m., argumentuodama, kad 2015 m. ir 2020 m. atlikti LRT finansavimo modelio pakeitimai pažeidžia ES valstybės pagalbos taisykles. Pagal šias taisykles, valstybės narės privalo pranešti EK apie naujas pagalbos priemones arba esminius jau egzistuojančių priemonių pakeitimus. IŽA atkreipė dėmesį, kad po 2015 m. pakeitimų LRT finansavimas iš valstybės biudžeto gerokai išaugo, o pajamos iš reklamos buvo panaikintos. 2020 m. pakeitimai dar labiau padidino minimalią finansavimo sumą nuo 29 iki 41 mln. eurų.
EK atmetė IŽA skundą, teigdama, kad LRT finansavimo modelis iš esmės nepasikeitė nuo jo sukūrimo 1990 m., todėl Lietuvai nereikėjo iš naujo derinti valstybės pagalbos su EK. Tačiau IŽA su tokiu vertinimu nesutiko ir EK sprendimą apskundė ES Bendrajam teismui.
Teismas 2025 m. gegužės 21 d. patenkino IŽA skundą, panaikindamas EK sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų. Teismas konstatavo, kad EK netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė skaičiavimo klaidų. Sprendimo motyvuose teismas taip pat užsiminė, kad 2015 m. ir 2020 m. LRT finansavimo modelio pakeitimai galėjo būti esminiai, todėl turėjo būti suderinti su EK.
Advokatų kontoros „Ellex“ partneris Karolis Kačerauskas, atstovaujantis IŽA šioje byloje, teigia, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo EK privalės pradėti formalų LRT finansavimo modelio tyrimą. Tai reikš išsamesnį teisinį situacijos vertinimą.
„Atlikdama išsamesnį tyrimą, EK gali arba patvirtinti, kad valstybės pagalbos skyrimo LRT nereikėjo derinti, nes nebuvo esminių pakeitimų nuo 1990 m., arba pripažinti, kad valstybės pagalba atitinka ES reikalavimus. Jei Lietuva negalės įrodyti finansavimo suderinamumo, EK gali konstatuoti pažeidimą ir pareikalauti grąžinti skirtą finansavimą“, – aiškina K. Kačerauskas.
IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pabrėžia, kad skųsdama LRT finansavimo modelį, asociacija nesiekia sumažinti finansavimo ar apriboti veiklos nepriklausomumo. „ES tradicijos reikalauja, kad valstybė turėtų stiprų ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją, tačiau jo finansavimo modelis turi atitikti ES valstybės pagalbos taisykles, kurios saugo rinką nuo konkurencijos iškraipymų“, – teigia L. Bušinskaitė.
Ji priduria, kad būtinas nepriklausomas išorinis reguliuotojas, kuris spręstų, ar konkreti veikla atitinka visuomeninio transliuotojo misiją, ir užtikrintų nepriklausomą valstybės skiriamų lėšų naudojimo kontrolę. IŽA ragina valstybę nedelsiant kurti naują finansavimo modelį, atitinkantį ES teisės reikalavimus, užuot ginant senąją poziciją.
